Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Melioracijos fondui siekiama apmokestinti ūkininkus – siūloma nuo 2 iki 10 eurų už hektarą

Autorius: Agroeta
Melioracijos fondui siekiama apmokestinti ūkininkus – siūloma nuo 2 iki 10 eurų už hektarą
Melioracijos fondui siekiama apmokestinti ūkininkus – siūloma nuo 2 iki 10 eurų už hektarą
Printer Friendly, PDF & Email

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete vyko audringa diskusija dėl Žemės ūkio ministerijos pasiūlyto Melioracijos įstatymo pakeitimų. Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio pristatytuose pasiūlymuose, iš kokių lėšų turėtų būti kaupiamas Melioracijos fondas, siekiama atskiru mokesčiu apmokestinti kiekvieną hektarą arba nurėžti 7-10 procentų nuo Lietuvos kaimo plėtros programos.

Nesutinka mokėti antrąkart

Siūlymams išsyk pasipriešino Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos tarybos narys Stasys Jasiūnas. Jis pasipiktino numatomais naujais mokesčiais. Į Kaimo reikalų komiteto posėdį atvykęs žemdirbys teigė, kad jo rajono ūkininkai savo lėšomis susitvarkė melioracijos griovius, todėl nesupranta, kodėl siekiama ūkininkus bausti antrą kartą.

„Susitvarkėme didelius žemės plotus. Mano ūkis virš 100 tūkst. eurų įdėjo į melioraciją. Tai ką, dabar antrą kartą už tai turėsime susimokėti? Ar tai teisinga?“ – klausė S. Jasiūnas.

Jis retoriškai klausė G. Surplio, žiūrėdamas jam į akis, iš kur valstybė paims pinigų. „Dabar neskiriame 100 mln. eurų, o jūs kalbate apie 1 mlrd. eurų. Iš kur tokie skaičiai? Jūs ūkininkus ir taip norite apiplėšti. Tris metus jau gamta apiplėšė. Vienus metus skandino, o dveji metai sausra“, – kalbėjo žemdirbys.

Reaguodamas į S. Jasiūno mintis, žemės ūkio ministras G. Surplys teigė, kad lėšas žemdirbiai galėtų paimti iš ES remiamų programų. „Tai darytume iš valdų modernizavimo, vandentvarkos modernizavimo priemonių pinigų (...) Ūkininkai gali pasinaudoti ES priemonėmis. Galima įsigyti tą techniką ir teikti paslaugą (šienavimo ar kitą) kitiems ūkininkams“, – teigė G. Surplys.

Per mažas paramos intensyvumas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas kreipėsi į ministrą, esą valstybė 27 metus neprižiūrėjo savo turto.

„90 procentų melioracijos griovių yra visiškai nusidėvėję, dėl užleistų medžių ir krūmynų drenažas sugadintas, – aiškino J. Talmantas. – Tai tegul valstybė pirmiau susitvarko savo turimą turtą, o tik tada galėtų jį perduoti ūkininkas. Juk ne valstybė, o mes, ūkininkai, remontuosime“.

J. Talmantas pridūrė, kad per 2017-2018 m. jis susitvarkė tūkstančius hektarų žemės. „Trys žmonės viską sutvarkė. Sumokėjau 150 000 eurų ir vėl mokėsiu už tai, kad kažkas tinginiavo“, – klausė J. Talmantas.

Be kita ko, LŪS pirmininkas pridūrė, kad jei paramos intensyvumas technikai įsigyti sieks tik 50 procentų, tai įsigyti techniką ūkiams nebus jokių galimybių.

„Kaip tu tą techniką nusipirksi, jei nuėjęs į banką parodai nulinį balansą. Banke tau pasako: „Ačiū ir viso gero“. Tai kaip mes nusipirksime techniką“, – retoriškai klausė J. Talmantas.

Valstybei priklauso beveik visi melioracijos grioviai

Duomenys rodo, kad 65 proc. melioracijos griovių yra valstybinėje žemėje, o 35 proc. privačioje. Tiesa, absoliučiai didžioji dalis melioracijos griovių yra valstybės nuosavybėje. Jų vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

Naujame Melioracijos įstatyme siūloma taikyti griežtas sankcijas tiems, kurie neprižiūrės melioracijos griovių.

Rokiškio rajono ūkininkas S. Jasiūnas teigė, kad jei Seimas priims rudenį Melioracijos įstatymą su šiandien pasiūlytais pakeitimais, žemdirbiai įstatymą skųs Konstituciniam Teismui.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Facebook komentarai

T Hegvita agro