Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Meldinių nendrinukių populiacija Žuvinte – didžiausia kada nors nustatyta

Autorius: Agroeta
Meldinė nendrinukė. S. Paltanavičiaus nuotr.
Meldinė nendrinukė. S. Paltanavičiaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai ir tai yra didžiausia kada nors nustatyta šių giesmininkų populiacija šioje teritorijoje.

Lyginant su praėjusiais metais populiacija išaugo beveik dvigubai. Gamtininkų teigimu, toks staigus paukščių pagausėjimas gali būti siejamas su sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą bei gerėjančia buveinių būkle Žuvinte.

„Apskaitų metu braidant po Žuvinto pelkes ir klausant meldinių nendrinukių neapleido geras jausmas ir tvirtas suvokimas, jog esame teisingame kelyje saugodami šį paukštį. Taip pat kilo ir jaudulys, panašus į tą, kuris užplūsta prieš pat mėgstamiausios muzikos grupės koncertą, kurio laukei daugelį metų ir galiausiai stovi priešais sceną tikėdamasis pirmų mėgstamiausio „gabalo” akordų. Dabar džiaugiamės matydami gyvybingos populiacijos atsikūrimo požymius ir tai suteikia vilties, jog pavyks išsaugoti šį, ant išnykimo ribos balansuojantį rečiausią Europos giesmininką.” – rezultatais džiaugiasi meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis papildo kolegą: „Mane labai nudžiugino toks rūšies atsigavimas. Kai daugeliui gyventojų sunkiai atmenamais laikais, po ilgos nežinios 1986 metais radome meldinę nendrinukę Žuvinto viksvynuose, giedančių patinų galėjo būti iki 30. Paskui kasmet viskas ėjo vis blogyn: pelkė nyko, apaugo karklais, juodalksniais ir nendrynais, kol meldinėms nendrinukėms beveik nebeliko, kur gyventi“.

Populiacijos didėjimą sieja su perkėlimo iš Baltarusijos sėkme

Beveik dešimtmetį Žuvinto populiacija balansavo ant išnykimo ribos – buvo skaičiuojami 1-8 giedantys patinai. Pastangos saugoti meldines nendrinukes atkuriant buveines ryškaus poveikio Žuvinto populiacijai neturėjo – ji buvo tiek sunykusi, kad natūraliai nesugebėjo staigiai atsikurti.

Buvo iškilusi grėsmė, kad ištikus didesnei sausrai ar kitai nelaimei, ši populiacija gali visiškai išnykti, kaip tai nutiko panašioms populiacijoms Vengrijoje ir Vokietijoje

Po ilgų diskusijų su mokslininkais, detalaus planavimo 2018-2019 m. gamtininkai atliko meldinių nendrinukių perkėlimą (translokaciją). Į nykstančią Žuvinto populiaciją iš didžiausios pasaulyje šių paukščių buveinės Baltarusijoje per du metus atvežė 100 šių paukščių jauniklių.

Net 99 iš jų gamtininkams pavyko sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę. Jau po pirmųjų perkėlimo metų gamtininkai džiaugėsi šio metodo sėkme. 2019 m. pavasarį stebėti 11 po žiemojimo Afrikoje į Žuvintą grįžę perkelti paukščiai (22 %). Šis rodiklis viršijo net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 %). Šiemet jau rasti 5 pernai į Žuvintą perkelti ir po žiemojimo čia grįžę paukščiai – 2 patelės ir 3 patinėliai. Taip pat – 3 paukščiai atvežti čia prieš du metus.

Paukščius atskirti padeda specialūs žiedai

Kone kas antrą dieną dabar į Žuvinto pelkės viksvynus registruoti ir stebėti vis naujų giedančių meldinių nendrinukių vykstantis A. Pranaitis paaiškina, kaip atskiria pastebėtus paukščius: „Dauguma meldinių nendrinukių žieduotos, – žaliais žiedais su skaitmenimis ir raidėmis pažymėtos tos, kurios įvežtos iš Baltarusijos ir sėkmingai paleistos šioje pelkėje; kitos, laisvėje užaugusios nendrinukės, sužymėtos unikaliomis mažyčių spalvotų žiedų kombinacijomis, leidžiančiomis per teleskopą identifikuoti kiekvieną paukštį. Na, o nežieduoti paukščiai – praėjusių metų jaunikliai, arba iš kitų teritorijų atklydę paukščiai”.

Populiacijos dydis dar gali didėti

Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis Žuvinto biosferos rezervate dar nėra galutinis. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje.

Šiuo metu taip pat baigiami apibendrinti pirmų apskaitų duomenys iš kitų meldinių nendrinukių buveinių Nemuno deltoje ir pamaryje.

Baltijos aplinkos forumo informacija

Facebook komentarai