Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Mėginant išsiaiškinti kenksmingų organizmų žalą, Augalininkystės tarnyba atliko augiau kaip 4 500 patikrinimų

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje, kaip ir visoje ES, siekiant apsaugoti miškus, parkus, sodus, medelynus, pasėlius, šiltnamius ir kitas augalų augavietes, stebimi kenksmingi organizmai. Kenksmingųjų organizmų stebėsenos programos sudaromos pagal Europos Komisijos pateiktą kenksmingųjų organizmų sąrašą bei įvertinus kenksmingųjų organizmų aktualumą (augalų paplitimą tam tikroje teritorijoje, klimato sąlygas bei potencialią riziką kenksmingiems organizmams plisti).

„Kenksmingų organizmų plitimas yra rimtas ir pavojingas iššūkis, galintis ne tik padaryti žalos vienam ar kitam augintojui, bet ir padaryti didelių nuostolių visai šalies augalininkystei. Naujų kenkėjų atsiradimas gali reikšti didelę žalą ne tik žemės ūkiui, bet ir, pvz., medienos pramonei ar kitoms sritims, todėl visame pasaulyje tam skiriamas vis didesnis dėmesys. Vykstant globaliai prekybai, tokie pavojai tampa labai realūs, todėl būtina stebėti ir gebėti greitai reaguoti“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus Fedotovas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) regioninių skyrių specialistai pernai atliko daugiau nei 4500 patikrinimų medelynuose, prekybos aikštelėse, miškuose, parkuose, pasėliuose, šiltnamiuose ir kitose augalų augavietėse. Pastebėjus kenksmingųjų organizmų požymių, buvo paimta daugiau nei 2800 laboratorinių mėginių, kurie išsiųsti į VAT Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (skyrių) tyrimams. 2018 m. Lietuvoje augalų stebėsena buvo vykdoma dėl 30 kenksmingųjų organizmų (17 – vabzdžių rūšių, 2 – nematodų rūšių, 4 – bakterijų rūšių, 1 – viruso, 4 – grybinių ligų, 1 – erkės, 1 – sraigės).

Atsižvelgiant į tai, kad bulvės itin plačiai auginamos mūsų šalyje, daugiausiai tikrinimų buvo atlikta dėl kenksmingųjų organizmų, kurie pažeidžia bulves. Tikrinimai buvo atliekami bulvių sandėliuose ir pasėliuose. Bulvės 2018 m. buvo stebimos dėl: Ralstonia solanacearum (bulvių rudasis puvinys), Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (bulvių žiedinis puvinys), Globodera rostochiensis ir G. pallida (bulviniai cistas sudarantys nematodai), Synchytrium endobioticum (bulvių raupis), Epitrix spp.

Vien dėl bulvių žiedinio puvinio buvo atlikta daugiau nei 540 patikrinimų ir paimta 613 mėginių. Dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų buvo atlikta per 480 patikrinimų ir paimti net 1355 mėginiai. Vykdant intensyvią stebėseną buvo nustatyti 22 bulvių žiedinio puvinio židiniai bei 1 Globodera rostochiensis židinys. Nustačius židinius fitosanitarinės priemonės buvo taikomos nedelsiant, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais kenksmingųjų organizmų kontrolės ir likvidavimo tvarką. Užkrėstos bulvės buvo sunaikintos ir tolesnis kenksmingųjų organizmų plitimas sustabdytas. Nors bulvių žiedinio puvinio pažeistos bulvės nėra kenksmingos žmogaus sveikatai, ši liga derlių gali sumažinti net iki 70 proc. Bulvių žiedinis puvinys pažeidžia tiek bulvių antžeminę dalį (ligos apnikti augalai vysta ir žūva), tiek bulvių gumbus (bulvės praranda prekinę išvaizdą, pūva). Be to bakterijos geba išgyventi ir nepalankiomis sąlygomis (pavyzdžiui, ant žemės ūkio technikos, sandėlių sienų ir grindų, medinių konteinerių, didmaišių ir kitų pakuočių). Pasaulyje nėra bulvių veislių, atsparių šiai bakterijai, todėl ankstyvas židinių nustatymas stebėsenos metu bei fitosanitarinės kontrolės priemonės padeda sustabdyti bulvinio žiedinio puvinio plitimą.

Taip pat buvo tiriami ir sumedėję lapuočių bei spygliuočių augalai, augantys miškuose, medelynuose, parkuose, soduose ir kitose augavietėse. Bene daugiausiai patikrinimų atlikta dėl bakterijos Xylella fastidiosa, galinčios pažeisti daugiau nei 350 žolinių ir sumedėjusių augalų rūšių, Bursaphelenchus xylophilus (pušinio stiebinio nematodo), kuris sukelia spygliuočių augalų nykimą ir žūtį, Anoplophora chinensis (citrinmedinis ūsuotis) ir Anoplophora glabripennis (rytinis ūsuotis) vabalų, pažeidžiančių daugelį lapuočių medžių. Minėtieji kenksmingieji organizmai patekę į Lietuvą gali sunaikinti ištisus miškų plotus ir lemti didžiulę ekonominę ir ekologinę žalą. Kaip pavyzdys paminėtina Portugalija, kurioje pušiniai stiebiniai nematodai pirmą kartą buvo aptikti 1999 m., tačiau jiems sparčiai plintant 2011 m. užkrėsta teritorija sudarė daugiau nei 1 100 000 ha. Patirta ne tik didelė žala aplinkai, iškirsti ištisi spygliuočių miškų masyvai, bet ir patirti finansiniai nuostoliai dėl kovos su pušiniu stiebiniu nematodu taikymo bei spygliuočių medienos ir jos gaminių vežimo iš šalies suvaržymų.

Taigi, stebėsenos metu siekiama kuo anksčiau aptikti kenksminguosius organizmus, kad būtų greičiau sustabdytas tolesnis kenksmingųjų organizmų plitimas ir taip sumažinta aplinkai daroma žala.

Vien dėl pušinio stebinio nematodo visoje Lietuvos Respublikoje Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai atliko 230 patikrinimų bei paėmė 62 mėginius. Dėl ūsuočių buvo atlikti 147 patikrinimai ir sugauti 3 įtarimą kėlę vabalai, kurie buvo panašūs į lapuočių augalams pavojingus ūsuočių vabalus. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, jog pastarieji kenkėjai nepriklausė ieškomai ūsuočių rūšiai. Dėl Xylella fastidiosa buvo atlikti 153 patikrinimai ir paimti 35 mėginiai. Stebėsenos metu pavojingų lapuočių ir spygliuočių augalams kenksmingųjų organizmų nebuvo rasta.

Šiais metais VAT tęsia kenksmingųjų organizmų stebėseną. 2019 m. stebėsena vykdoma dėl 33 kenksmingųjų organizmų.

Facebook komentarai

T Hegvita agro