Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Medžiotojai – stilingi ir tvirti, bet nemylimi. Kodėl?

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje daugėjant žvėrių, Kėdainių r. Krakių medžiotojų klubo vadovo Jono Būdos retoriškai klausėme kas nutiktų, jei medžiotojų visai neliktų? Juk dalis visuomenės mano, kad šautuvais apsiginklavę vyrai ir moterys elnius, briedžius, stirnas ar lapes su bebrais šaudo šiaip sau, dėl malonumo ar tik norėdami žvėrienos kepsnio.

Patyręs medžiotojas teigia, kad nereguliuojant žvėrių populiacijos, kai kurios ūkio šakos patirtų didžiulių nuostolių.

„Pirmiausiai, būtų suduotas skaudus smūgis miškininkams, nes pulkai elnių nepataisomai suniokotų miško jaunuolynus, o kartu ir ūkininkų pasėliams padarytų labai daug žalos“, – sakė J. Būda.

Pašnekovas sako galįs vardyti kokią žąlą daro beveik kiekvienas gyvūnas, jei jų yra per daug, tačiau apsiriboja bebrais.

„Ženkliai išaugęs bebrų skaičius konkrečiame ploto vienete, dirbamas žemes gali paversti neįvažiuojamomis pelkynėmis, nes šie „statybininkai“ darbuojasi itin našiai“, – juokavo klubo vadovas.

Kalbant apie didžiausią pleištą tarp ūkininkų ir medžiotojų – žalos už medžiojamų žvėrių padarytą žalą atlyginimą – J. Būda pripažino, kad vis tik nuostoliai nepadengiami visu 100 proc.

„Su nuo žvėrių nukentėjusiu ūkininku visada stengiamės susitarti gražiuoju ir dažniausiai mums pavyksta, gal todėl klubo istorijoje nėra nutikę taip, kad reikalas nukeliautų iki teismo“, – dėstė Krakių medžiotojų klubo pirmininkas. Jis tikina, kad medžiotojai labai stengiasi, jog apsaugotų pasėlius nuo žvėrių, o nesutarimų su žemių naudotojais būtų kuo mažiau.

Paklaustas apie žalos kompensavimo būdą, medžiotojas teigė, kad dažniausiai atsiskaitoma pinigais, kartais užtenka ir medžioklės laimikiu pasidalyti.

„Jei reikia, sumokam nuostolių įvertinimo  komisijos nustatytą sumą, lankstesniam ūkininkui ir žvėrienos kepsnio pakanka, juk šie dalykai yra labai žmogiški ir daugumai suprantami“, – tikino J. Būda.

Pasak pašnekovo, visi ūkininkai nori, kad laukiniai žvėrys nepridarytų nuostolių jų pasėliams, tačiau ne visi sudaro galimybes pasistatyti bokštelius medžioklei, neretai suaria žemes iki pat griovio ir medžiotojai negali privažiuoti iki reikiamos vietos.

„Jei nėra privažiavimo, stengiamės važiuoti technologinėmis vėžėmis, bet ir čia ne visada yra galimybės, ir tikrai joks medžiotojas specialiai nemindo pasėlių“, – atsakydamas į dažną kritiką dėl išvažinėtų laukų kalbėjo J. Būda.

Dalis visuomenės medžiotojų nemėgsta vien už tai, kad šie demonstruoja ne visiems priimtiną prabangą, laisvę, gal net nebaudžiamumą. Atsakydamas į tai, klubo vadovas sakė: „Medžioklė nėra pigus hobis, čia apranga, ginklai, automobiliai kainuoja nemažus pinigus, bet juk kiekvienas – laisvas pasirinkti pagal norus ir galimybes“.

Paklausėme kokią galimybę tapti, pavyzdžiui, Krakių medžiotojų klubo nariu turi eilinis, medžiotojo bilietą turintis, tautietis? J. Būda paaiškino, kad šiuo metu klube yra 3 kandidatai į narius ir dar 3 vietos yra laisvos.

„Laisvų klubo narių vietų atsirado iš jo pasitraukus grupei senjorų“, – sakė Krakių medžiotojų vadovas, patikslindamas, kad šiuo metu, įskaitant kandidatus, yra 32 klubo nariai, o pagal klubo įstatus jų gali būti 35.

O koks gi stojamasis mokestis?

„Įstoti į mūsų klubą kainuoja 4 tūkst. eurų, ir nors tai nemaža pinigų suma, bet ji labai atsilieka nuo Vilniaus krašto medžiotojų klubų stojamojo mokesčio, kuris siekia ir 7, ir 10 tūkstančių“, – lyg ir teisinosi J. Būda.

 

 

Facebook komentarai