Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Mažiems ir vidutiniams ūkiams veriasi galimybės apsirūpinti srutų rezervuarais ir moderniomis sėjamosiomis

Autorius: Agroeta
Andrius Palionis sako, kad reikėtų taikyti tokias technologijas, kurios ne tik mažintų ūkio sąnaudas, bet ir prisidėtų prie gamtos išsaugojimo.
Andrius Palionis sako, kad reikėtų taikyti tokias technologijas, kurios ne tik mažintų ūkio sąnaudas, bet ir prisidėtų prie gamtos išsaugojimo.
Printer Friendly, PDF & Email

Investicijų komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui į Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą įtraukti energetiškai efektyvių, klimato kaitai palankių investicijų į tvarią žemės ūkio gamybą taikymą. Remiantis moksliniais tyrimais, net 95 proc. pastaruoju metu vykstančių klimato pokyčių yra nulemti žmogaus veiklos, teršiančios atmosferą, ir tik 5 proc. – dėl natūralių gamtos procesų.

„Žemės ūkio sektoriui keliami reikalavimai, susiję su klimato kaitos mažinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, yra labai ambicingi, ypač naujajame laikotarpyje. Ūkininkams reikia suteikti papildomų žinių ir kompetencijų taikyti technologijas, kurias diegiant galima sumažinti ūkio sąnaudas, o tuo pačiu ir neigiamą poveikį gamtai. Pokyčiai yra neišvengiami ir reikalingi, tačiau valstybė privalo kiek įmanoma labiau prisidėti ir finansiškai. Turime veikti išvien, kad mūsų šalies žemės ūkis būtų gyvybingas ir po 30 metų“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Žemės ūkio ministerija nuolat ieško papildomo finansavimo galimybių, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų įgyvendinti klimato tikslus ir tvarias technologijas, neatsilikdamas nuo kitų ES valstybių narių, užsitikrintų palankias konkurencines sąlygas bei vartotojų palankumą.

2017 m. dėl rudens ilgalaikių liūčių Lietuvos ūkininkų nenuimto derliaus nuostoliai siekė apie 47 mln. eurų, o dėl neapsėtų laukų ir žuvusių pasėlių – apie 120 mln. eurų. Apsemti ar neįvažiuojami laukai  savivaldybėse sudarė daugiau kaip 140 tūkst. hektarų. 2018 m. šalyje užtrukusi sausra atnešė nuostolių tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės sektoriams. Jų dydis siekė beveik 102 mln. eurų. Praėjusiais metais ūkininkai prarado dalį derliaus dėl vėlyvų šalnų, ypač nukentėjo sodininkystės, daržininkystės sektoriai.

Nors Žemės ūkio ministerija nuolat ieško būdų, kaip kompensuoti bent dalį ūkininkų patirtų nuostolių dėl ekstremalių reiškinių, vis dėlto jų nuolat daugėjant valstybė ateityje gali neturėti pakankamai lėšų kompensacijoms, esą privalome ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų ir mažinti taršą, kad galėtume išvengti negrįžtamų pasekmių.

Neseniai ŽŪM pateikė siūlymą į DNR planą įtraukti investicijas į tvarią žemės ūkio gamybą, kurios ne tik prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, padėtų ūkininkams sutaupyti ir gauti kuo didesnį derlių, bet ir teiktų naudą visuomenei.

Investicijų komitetas pritarė, kad ūkininkams būtų teikiama parama:

- srutų rūgštinimo rezervuarų įrangai įsigyti. Taip bus didinamas dirbamos žemės našumas išsaugant srutose esantį azotą, kuris infiltruotųsi į dirvą. Be to, bus mažinama oro tarša, kuri susidaro dėl gyvulininkystės objektuose tradiciniu būdu tvarkomo mėšlo ir srutų. Šiuo įrenginiu galima atlikti srutų rūgštinimo paslaugą ir kitiems ūkiams. Svarbu, kad rezervuare rūgštintos srutos per 2 savaites būtų išlaistomos laukuose, kitaip jas vėl reikės rūgštinti. Ekspertų skaičiavimais, įterpiant į hektarą 15 tonų rūgštintų srutų, įterpiamo organinio azoto kiekis yra apie 47,2 kg, o tai suteikia galimybę ūkiui sutaupyti 22,5 Eur/ha dėl sintetinių trąšų poreikio sumažėjimo, atėmus rūgštinimo išlaidas. (Rūgštinant srutas 1 kg azoto kainuoja 0,25 Eur, o tręšiant dirvą sintetinėmis trąšomis 1 kg azoto kainuoja 0,727 Eur, tad sutaupoma apie 0,477 Eur.)

- tiesioginės sėjos sėjamosioms įsigyti. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, įvertinę žemės dirbimo operacijų ir sėjos išlaidas bei laiko sąnaudas, nustatė, kad gilusis arimas yra ekonomiškai neefektyvus. Ekonominiu atžvilgiu efektyviausia sėti moderniomis sėjamosiomis į neišartą dirvą. Dėl to ūkių sąnaudos sumažėtų apie 110  Eur/ha.

Taigi, naudojant šias pažangias technologijas, bus pastebima ne tik taršos mažinimo nauda visuomenei, bet ir ūkininkams, kurie galės džiaugtis žymiai mažesnėmis išlaidomis ir didesniu derliumi. Numatomas paramos intensyvumas pažangios technikos įsigijimui – 50 proc.

Prioritetas paramai gauti bus teikiamas nedideliems ir vidutiniams ūkiams, nes šių ūkių galimybės investuoti yra gerokai mažesnės dėl mažo sukaupiamo finansinio kapitalo.

Taip pat kooperuotiems arba jungtinės veiklos pagrindu veikiantiems pareiškėjams. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje siekiama padidinti kooperavimąsi ne tik žemės ūkio produkcijos realizavimo, bet ir dalijimosi technologijomis srityse. Tokiu būdu efektyviau panaudojamos investicijos bei užtikrinama didesnė paramos sklaida.

Ši paramos schema bus derinama su Europos Komisija. Gavus pritarimą, nedelsiant bus pradedamos rinkti ūkininkų paraiškos paramai gauti.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA