Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Matininkų kantrybės taurė baigia persipildyti

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos matininkai piktinasi jiems primetama atsakomybe už valstybės institucijų valdininkų priimamus sprendimus, dėl per mažų kvalifikacinių reikalavimų pradedantiems matininkams bei valstybės iškraipoma laisvąja rinka geodezinių matavimų srityje.

Ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) rengiama apskritojo stalo diskusija – šalies matininkų atstovų susitikimas su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir ŽŪM atstovais aptarti esamoms problemoms.

Nenori būti „atpirkimo ožiais“

Pasak Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininko Tomo Juozapavičiaus, Lietuvoje einant į pabaigą žemės reformos procesams, jų iniciatyva pavyko pasiekti, jog būtų pradėtos išsamesnės diskusijos dėl šalyje vykdomų kadastrinių matavimų kokybės. Tam pritarė ir dabartiniai NŽT vadovai, pasiūlę organizuoti apskritojo stalo diskusijas, kuriose būtų aptariamos matininkams rūpimos problemos.

„Mes jau ne vienerius metus siekiame, kad šios problemos būtų sprendžiamos. Jau įvyko ne vienas susitikimas su NŽT ir ŽŪM atstovais. Buvo diskutuojama ir su ankstesne NŽT, ŽŪM vadovybe. Buvo susitarta, kad panašūs susitikimai vyks periodiškai, tačiau keičiantis institucijų valdžiai, jie nevyko. Tik neseniai jie buvo atnaujinti – jau įvyko keturiuose miestuose. Dabar – rengiamas penktasis, kuris turėtų apibendrinti ankstesnių susitikimų tematiką ir surasti problemų sprendimus“, – „Agroetai.lt“ tvirtino T. Juozapavičius.

Pasak jo, vienas iš opiausių klausimų – matininko statusas Lietuvoje. Šiuo amatu besiverčiančių specialistų nuomone, jis turėtų būti keičiamas. Mat šiuo metu matininkams, anot T. Juozapavičiaus, numatyta atsakomybė, tačiau sprendimus dėl nekilnojamojo turto objektų priima ne jie, o viešojo administravimo subjektai – NŽT, VĮ „Registrų centras“. Matininkas, nepriimdamas galutinio sprendimo, atsakydamas už savo veiksmų teisėtumą, rizikuoja net savo asmeniniu turtu. Tuo tarpu galutinius sprendimus priimančiam NŽT specialistui nenumatyta jokia atsakomybė.

„NŽT konstatuoja, kad apie 30 proc. rengiamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų po pirmo patikrinimo grąžintos matininkams taisyti. Deja, bet nėra statistikos kiek NŽT ir VĮ „Registrų centras“, tikrindami kadastrinių matavimų bylas, priima klaidingų išvadų. Mat, atliekant patikrą, tą darančiam specialistui nėra prievolės turėti kvalifikacinį pažymėjimą, todėl patikros metu ne specialistas tikrina kvalifikuoto matininko parengtas kadastrinių matavimų bylas“, – stebėjosi T. Juozapavičius.

Nepaisant to, nenorėdami ilgai trunkančių bylinėjimųsi, dažniausiai matininkai sutinka su patikros „klaidomis“ ir paklūsta NŽT spaudimui.

„Prieš beveik dešimtmetį privačiai dirbantiems matininkams buvo panaikintos licencijos, dabar beliko tik reikalavimas turėti ne mažiau nei dviejų metų darbo patirties. Jauni specialistai, baigę mokslus, padirbėja tuos porą metų dalinai iš biudžeto finansuojamose įstaigose ir eina dirbti privačiai, neturėdami pakankamos kvalifikacijos savarankiškai dirbti. Tad dažnai daro klaidų. O tai menkina pasitikėjimą visais privačiai dirbančiais matininkais“, – „Agroetai.lt“ tvirtino T. Juozapavičius.

Siekia aiškumo

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininko nuomone, nors NŽT mano, kad reikėtų keisti tik matininkų veiklą reglamentuojančias taisykles, bet patys matininkai įsitikinę, jog reikėtų keisti ir aukštesnius teisės aktus – jų veiklą reglamentuojančius Žemės reformos, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymus. Juolab, kad net ir šių įstatymų nuostatos ne visos yra suderintos tarpusavyje. 

Matininkai teikia priekaištus NŽT ir dėl funkcijų vykdymo – nėra sukurtos vieningos žemės sklypų archyvinių dokumentų sistemos, NŽT skyriai nespėja derinti dokumentų per teisės aktuose nurodytus terminus. Tuo tarpu matininkų nuomone, NŽT specialistų kvietimas į žemės sklypų ženklinimą jau yra perteklinis reikalavimas. 

Dar viena privačiai dirbantiems šalies matininkams nerimą kelianti problema – dalinai iš biudžetinių lėšų finansuojamų valstybinių įmonių veikla šioje srityje. Šiuo metu geodezinių matavimų paslaugas siūlo ne tik privačiai dirbantys matininkai, bet ir dirbantys Valstybės žemės fonde, Registrų centre, savivaldybių administracijose. Tokia situacija esą iškraipo konkuravimą matavimų srityje laisvos rinkos sąlygomis, o šių įmonių veiklos priežiūra skiriasi nuo privataus sektoriaus.

„Kol kas mes bandome gražiuoju pasiekti, kad būtų keičiami teisės aktai – atkreipiame ŽŪM dėmesį į kylančias problemas. Tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų pastabas. Bet neatmetame tikimybės, kad, jei mūsų nuomone bus ignoruojama, būsime priversti kurti savireguliacijos įstaigą – Matininkų rūmus, kad patys galėtume daugiau įtakoti tiems procesams, kurie vyksta“, – tvirtino Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos vadovas.

Facebook komentarai

T Hegvita agro