Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Marijampolėje daugėja ūkininkų turgelių

Autorius: Rasa SMILGYTĖ
Marijampolėje – naujas ūkininkų turgelis. Rasos Smilgytės nuotr.
Marijampolėje – naujas ūkininkų turgelis. Rasos Smilgytės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Marijampolėje, „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelėje įsikūręs ūkininkų turgelis tapo miesto gyventojų mėgstamu ir lankomu. Ūkininkai čia atgabena įvairiausių kaimiškų gėrybių: duonos, medaus, pyragų, sūrių, įvairiausių daržovių ir vaisių. Vis gausėjantis prekeivių būrys jau ėmė nebeišsitekti šioje aikštelėje, tad nutarta dar vieną ūkininkų turgelį įkurti kitoje Marijampolės vietoje – Bažnyčios gatvėje, „Maxima“ prekybos centro aikštelėje. Čia savo gaminiais jau prekiauja ne tik Marijampolės krašto ūkininkai, bet ir atvykusieji iš kiek tolėliau.

Ant prekystalio – natūralios sultys

Naujajame turgelyje galima nusipirkti natūralių sulčių, sūrių, naminės duonos, kvapnių pyragų, medaus ir jo produktų, įvairiausių mėsos suktinių, dešrų, lašinių, taip pat šviežios bei rūkytos žuvies, kurią į Marijampolę iš Kintų atveža šilutiškiai.

Sultimis prekiaujanti  Audronė Astrauskienė siūlo natūralių obuolių sulčių, pagardintų avietėmis, išspaustų su morkomis, burokėliais, pomidorų sulčių, obuolių giros.

„Mes turime sulčių spaudyklą, tad iki pat lapkričio spaudžiame sultis visiems, o ir patys iš savo užaugintų vaisių bei daržovių jas gaminame. Patys užsiauginame aviečių, moliūgų, pomidorų, o morkų, burokėlių, obuolių perkame iš ūkininkų ir sodininkų. Spaudžiame sultis ir iš egzotiškų vaisių“, – visą laiką maloniai šypsodama pasakojo pardavėja.

Pasak jos, kai orai atšalo, žmonės perka apelsinų sultis su imbieru. Daug kas mėgsta obuolių-aviečių, burokėlių sultis. Jos be jokio pridėtinio cukraus – visiškai natūralios. Kai kas nusiperka litrą sulčių, kai kas – tris ar visus penkis. Ant A. Astrauskienės prekystalio galima rasti ir Vilkaviškio rajono ūkininko Vilmanto Navicko plačiai pagarsėjusių fermentinių sūrių.

Medus – iš Vištyčio regioninio parko

Gausiai medumi nukrauto stalo šeimininkė Angelė Kisieliauskienė pasakojo, kad jos šeimos ūkio bitės yra Vištyčio regioninio parko teritorijoje. Tad nektaras – iš natūralios gamtos, ten surenka ir žiedadulkes.

„Turime apie 100 avilių. Šiemet medaus buvo truputėlį mažiau nei pernai, bet skųstis negalim. Medų baigiam sukti iki rugsėjo pradžios, paskui reikia leisti bitėms pasiruošti žiemai, jas pamaitinti. Žmonėms patariu ne vien medumi smaguriauti, bet ir pasidomėti žiedadulkių, bičių duonelės, pikio naudingomis ir sveikatingomis savybėmis. Medus ir jo produktai – tai maistas, vaistas bei grožio šaltinis“, – tikino bitininkė.

Pasak jos, pirkėjai ypač linkę ieškoti liepų, aviečių medaus, nors iš tiesų gryno jo tiesiog nebūna. O atpažinti gerą medų siūlo iš geltoname meduje matomų baltų debesėlių, nes tai yra kokybės rodiklis.

„Patikimiau pirkti ne skystą, o jau sustandėjusį medų su „debesėliais”, kuriuos kai kas vadina medaus grietinėle“, – teigė bitininkė. Ji neslepia, kad iki išskirtiniame gamtos kampelyje įrengto bityno jiems važiuoti yra toloka, tad ir medus pas ją ne pats pigiausias.

Naminė duona – perimta tradicija iš senelių

Prie naminės duonos prekystalio užkalbintas pirkėjas tikino, jog dabar ėmė valgyti tik tikrą ruginę duoną, nes ji esą yra sveikesnė, natūralaus raugo. Nusipirkęs ketvirtį kepalo iš vilkaviškiečio duonos pardavėjo negailėjo jam pagyrų: „Šis jaunas vyrukas pats grūdus girnomis mala, pats krosnyje duoną kepa – tikras šaunuolis!”

„Perėmiau duonos kepimo paslaptis ir tradicijas iš senelių. Tuo užsiimu jau apie ketverius metus. Viską darau savo rankomis – tai ilgas ir sunkus procesas, bet man patinka. „Sūduvių kiemo duoną“ kepu tikrame senoviniame malkomis kūrenamame pečiuje, raugą brandinu ąžuoliniame kubile, akmeninėmis girnomis grūdus susimalu – visas procesas vyksta senoviškai, vieną kepalą iškepti užtrunka keletą dienų“, – tikino duonos pardavėjas Darius Langaitis.

Pasak jo, rugius ir kviečius jis perkąs iš ūkininkų, o visi produktai – tik natūralūs. Kepa ne tik duoną, bet ir baltus, minkštus pyragus – tokius, kaip būdavo kadaise. Pastebėjau, kad marijampoliečiai labiau pyragus mėgsta, nors kitur žmonės labiau duoną perka“, – aiškino jaunasis duonos kepėjas.

Žuvys „atplaukia“ iš Kintų

Prie žuvų pilnos vitrinos visada gausu pirkėjų. Ši žuvis – iš Kintų. Šviežia, sūdyta, rūkyta – kokios tik nori. Jauna pardavėja sparčiai sukasi, nes jei kiek lėčiau – tuoj pat susidarytų ilgoka pirkėjų eilutė. Pasirinkimas tikrai didelis: sviestžuvės, lašišos, skumbrės, šamai, unguriai, jūros lydekos, karšiai, karpiai, seliava, silkės…

„Mano uošviai žuvimi prekiauja jau daugiau kaip 10 metų, aš – apie 7 metus. Marijampoliečiai tiesiog „išprotėję“ dėl upėtakio gabalų. Karšis ypač patinka vyrams prie alaus, o į salotas labiausia tinka jūrinis ešerys, „kapitonas“ ir jūros lydeka. Ypatingas šventinis patiekalas – tai riebus marių ungurys, juos žmonės perka tik išskirtinėmis progomis“, – pasakojo Edita Mackevičienė.

Pasak jos, artėjant šventėms, pasipila ir specialūs užsakymai. Prieš šventes ji visada sudaranti pageidavimų sąrašus ir jiems suruošianti užsakymų krepšelius, kad žmonėms nereikėtų eilėje stovėti. Rūkytą žuvį žmonės užsisako prieš savaitę, o sūdytą silkę – net prieš 3 savaites. Būna atvejų, kad grįždami iš žvejybos čia užsuka vyrai karpį ar kokią kitokią šviežią žuvį nusipirkti.

Mėsos produktai – ir kasdieniam, ir šventiniam stalui

Mėsos produktai į šį ūkininkų turgelį atkeliauja iš netoliese esančio Pietarių kaimo, kuriuos gamina įmonė „Girjuda“. Jų išties nemaža įvairovė: lašiniai, dešros, naminiai vyniotiniai, karkos, šaltiena, kepenų paštetas, rūkyti viščiukai.

„Vyresni žmonės ypač perka šaltieną ir paštetą, nes sako, kad jiems primena tą tikrą, kaimišką skonį, koks būdavo senovėje. Jaunimas labai perka rūkytus lašinius. Kai šventės, žmonės tiesiog „iššluoja“ mėsos vyniotinius. Bet visuomet stengiamės, kad turėtume visko, ko pirkėjams reikia“, – teigė mėsos pardavėja Edita Bepirštienė.

Naujoje vietoje įsikūrusį turgelį jau spėjo aptikti marijampoliečiai ir užsuka čia apsipirkti, tikindami, kad randa visko, ko reikia ant jų kasdienio ir šventinio stalo.

Facebook komentarai