Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

LŽŪBA: „Pieno įstatymo“ projektui nepritariame

Autorius: Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vakar vyko nuotolinis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdis. Jame aptartos paramos schemos pieno gamintojams ir galvijų laikytojams (klausimą pristatė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis), diskutuota apie finansinę paramą per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (pristatė Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė).

Prezidiumo nariai teiravo, kada pagaliau bus skirta parama žemdirbiams, nukentėjusiems nuo 2018 m. sausros ir praėjusių metų šalnų, pakirtusių sodininkystės ūkius. K. Anužis atsakė, kad neformalus sprendimas jau priimtas ir pinigai ūkius turėtų pasiekti artimiausiu metu.

Taip pat buvo aptarta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo derinimo eiga. Šiuo klausimu pasisakė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius. Jis pristatė ir Žemės ūkio ministerijos poziciją dėl strategijų „Nuo ūkio iki stalo“ bei Biologinės įvairovės.

Posėdyje diskutuota ir apie „Pieno įstatymo“ projektą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pateiktam projektui nepritaria - į pastabas dėl prekybininkų įtraukimo į Įstatymą neatsižvelgta, be to, vienas iš labiausiai problemiškų šio Įstatymo aspektų yra bazinės kainos ir priedo reglamentavimas 20%, t.y. kad priedai negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. nuo minimalios kainos.

Pieno tiekėjų grupės yra naikinamos, todėl visi ūkiai (imant iš šaldytuvų pieną) bus priskiriami vienai grupei. Patvirtinus siūlomą redakciją, pvz., minimaliai kainai esant 20 cnt/kg, didžiausia kaina su visais priedais galėtų būti 24 cnt/kg. Tokia kaina nedengia prekinių ūkių savikainos.

Pieno perdirbimo įmonės tokiu atveju turėtų kelis pasirinkimus:

1) nesupirkti pieno iš smulkiausių ūkių, kur yra didžiausi surinkimo kaštai (kas mažai tikėtina);

2) mokėti prekiniams ūkiams žemą kainą ir tokiu būdu subsidijuoti mažesnius;

 3) ieškoti įstatymo nuostatų apėjimo. Visi trys variantai yra blogi. Kainos, priedai turi būti reglamentuoti taip, kad neskriaustų silpnesniųjų, tačiau tuo pat metu turėtų atsižvelgti į kokybę, logistikos kaštus ir kitus, savikainą lemiančius, pieno kainos elementus.

Taip pat kalbėta apie požeminio vandens naudojimo problemas, komunalinių atliekų apmokestinimą ir kt.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA