Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

LŪS: nepritariame didesnėms PSD įmokoms, valdžia pirmiausiai turi kalbėtis

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas ir diskusijos LŪS prezidiumo posėdyje.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas ir diskusijos LŪS prezidiumo posėdyje.
Printer Friendly, PDF & Email

Paskutinę sausio dieną Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai rinkosi į išplėstinį prezidiumo posėdį. Jame sulaukta ir nemažai svečių iš skirtingų ministerijų bei kitų institucijų: vyko produktyvi diskusija, davusi atsakymą į ne vieną šiandien ūkininkams svarbų klausimą. Apie tai plačiau papasakojo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Posėdyje atkreipėte dėmesį į Privalomojo sveikatos draudimo klausimus. Kokius?

Daugiausiai dėmesio skyrėme Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktiems sveikatos draudimo įmokų projekto pakeitimams. Pagal juos siūloma naikinti esamą PSD lengvatą tiems ūkininkams, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV. Šiuo metu jie moka 2,33 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Panaikinus šią PSD lengvatą smulkūs ūkininkai privalėtų mokėti įprastą – 6,98 proc. nuo MMA – mokestį.

Mes nepritariame tokiems pakeitimams, nes toks smulkus ūkis negali sukurti jokios pridėtinės vertės. Išaugus PSD įmokoms kas mėnesį ūkininkui tektų mokėti 28 Eur daugiau. Tai dideli pinigai, kurių ūkis tiesiog negeneruoja.

Kalbėjote ir apie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Kas paaiškėjo?

Šį klausimą jau buvome iškėlę beveik prieš pora savaičių. Šis planas buvo priimtas be socialinių partnerių ir iš karto atiduotas Europos Komisijai be jokių diskusijų. Kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Seimo Kaimo reikalų komitetą kartu su Lietuvos grūdų augintojų sąjunga prašydami įtraukti į diskusijas ir mūsų atstovus. Galiausiai Kaimo reikalų komitete buvo nutarta sukurti darbo grupę prie ŽŪM. Joje dalyvaus atstovai iš minėto komiteto, savivaldos organizacijų ir ministerijos. Ruošiamės iš naujo diskutuoti šių veiksmų plano klausimais, ypač tais, kurie gali sužlugdyti žemės ūkį. Vargu ar jis išliks, jeigu sukurto plano nutarimai bus tikrai patvirtinti. Pavyzdžiui, norima taršą sumažinti 9 proc. Jeigu olandai susimažina nuo 15 kilotonų, o mes nuo 1,5 kilotonų 9 proc. CO2 išmetimą, tai kas mums lieka? Nulis?

Manome, kad kiekvienai šaliai nutarimai turėtų būti taikomi individualiai. Tarkim, atsižvelgti į tai, kokia yra tarša šiuo metu konkrečioje valstybėje.  

Ką atnešė diskusijos apie komercinius medžioklės plotus ir nuostolių ūkininkams atlyginimą?

Buvo atvykęs Valstybinės miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė. Kalbų apie žvėrių daromą žalą ir atlygį ūkininkams buvo daug. Vadovas buvo geranoriškas ir netgi kvietė susitikti, kai tik iškils kokie nors klausimai, ypač apie žalos apmokėjimą. Žinoma, ji visada ir atlyginama. Gal tik kai kuriuose regionuose yra urėdų, kurie mažiau į tai kreipia dėmesį. Tačiau V. Kaubrė patikino, kad su jais bus kalbama apie situaciją. Tad mūsų kritika buvo išklausyta ir manome, kad šiuo atveju reikalai susitvarkys.

Kokie klausimai dar buvo paliesti?

Aptarėme ir būsimą viršūnių susitikimą Briuselyje. Baltijos šalys taip pat ketina jame dalyvauti – Estijai ir Latvijai atstovaus premjerai, o Lietuvai – LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Susitikimas organizuojamas vasario 20–21 dienomis. Nutarėme, kad į jį vyks ir 40 Lietuvos ūkininkų sąjungos narių – iš kiekvieno skyriaus po narį. Jungsimės kartu su Lietuvos pieno, grūdų augintojų ir žemės ūkio bendrovių asociacijomis. Iš jų taip pat bus po 40 atstovų. Taigi, vasario 19 dieną 160 ūkininkų planuoja išskristi į Briuselį. Norėtume ten surengti spaudos konferenciją ir susitikti su Baltijos šalių vadovais bei, žinoma, mūsų Prezidentu.   

Facebook komentarai