Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos ūkininkai trūkstamų darbo rankų užsienyje kol kas neieško

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Dėl šalyje padidėjusio sergančiųjų COVID 19 skaičiaus, užsieniečiams vėl bus sunkiau atvykti į Lietuvą, ūkininkus sudomino prieš savaitę Žemės ūkio ministerijos specialistų išsakyta pozocija, esą trečiųjų šalių piliečiams, norintiems mūsų krašte dirbti sezoninius žemės ūkio darbus, bus sudarytos galimybės tokia teise pasinaudoti.

Labiausiai darbo rankų trūksta daržininkams, sodininkams, uogų augintojams. Šiais amatais užsiimantys ūkininkai dažnai keiksnoja Lietuvoje veikiančią socialinių pašalpų sistemą ir Darbo biržos teikiamas išmokas, tačiau tik nedaugelis iš jų yra susipažinęs su visomis galimybėmis darbo jėgos susirasti Baltarusijoje, Ukrainoje ar kitoje panašaus ekonominio statuso šalyje. Greičiausiai todėl, praėjusiais metais minėtuose ž.ū. sektoriuose dirbo labai nedaug žmonių iš trečiųjų šalių.

„Agroetos“ pakalbintas Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas patvirtino, kad, praktiškai, nežino ūkių, kuriuose dirbo užsieniečiai.

„Paprastai, labiausiai darbo rankų trūksta auginantiems braškes, avietes, na gal dar šilauoges, ir tai ypač išryškėja derliaus nuėmimo metu“, – kalbėjo T. Gurskas.

Pašnekovo teigimu, užsieniečių įdarbinimo Lietuvos ūkiuose galimybės jam buvo žinomos, tačiau koją kišo reikalavimas, kad šie turi būti apgyvendinti namuose, kurie įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą.

„Na kodėl vasaros metu jie negalėtų pagyventi tam pritaikytuose vagonėliuose, treileriuose, juk mes taip darėme daugybę metų, kai važiuodavome uogų skinti į Skandinaviją“, – sakė uogų augintojas, primindamas, kad didžiausi šalies braškynai neauga šalia daugiabučių.

Portalo kalbinti daržininkai taip pat nelabai noriai kalbėjo apie padidėjusias galimybes ūkiuose įdarbinti sezoninius darbininkus iš užsienio, nors ankstesnių pokalbių metu nepamiršdavo priminti darbo rankų stygiaus problemos.

Štai Šalčininkų r. stambus daržovių augintojas Evaldas Masevičius tvirtino, kad šiuo metu darbuotojų jam netrūksta, o per sezono įkarštį jis suranda galimybių kaip išsisukti ir be užsieniečių pagalbos.

„Man tai nėra labai aktualu, todėl į galimybes įdarbinti ukrainiečius ar baltarusius aš per daug nesigilinau“, – kalbėjo svogūnus, špinatus, salotas, krapus bei kitas prieskonines daržoves auginantis ūkininkas.

Vilkaviškio r. net per 230 ha daržovių auginantis Darius Matijošaitis taip pat sakė, kad darbuotojų stygiaus nejaučia ir visus darbus nudirba aplinkinėse gyvenvietėse gyvenančių ūkio darbuotojų rankomis.

Trakų r. petražoles, krapus ir kitas daržoves auginanti Leonora Mačerinskienė teigė žinanti, kad daugelyje daržininkystės ūkių trūksta darbo rankų, bet savajame, ji susitvarko su šeimos narių pagalba.

„Mūsų šeimos ūkio gamybos apimtys nėra didelės, todėl viską susitvarkome patys, gal tik kartais kviečiamės samdytą žmogų, o stambiesiems, girdėjau, dažnai trūksta darbuotojų“, – sakė ūkininkė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė patvirtino, kad praėjusiais metais Lietuvos žemės ūkyje dirbo nedaug užsieniečių.

„Traktorininkai, mechanizatoriai darbavosi tradiciniuose, o ne daržininkystės ūkiuose, nes prisikviesti paprastą nekvalifikuotą darbuotoją daržovių nuėmimui nėra paprasta“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Pagal galiojančią tvarką, užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal sutartį su darbdaviu, leidimas išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti šį sezoninį darbą. „O Darbo birža, dažniausiai, tokių turi, bet kitas dalykas – ar jie nori dirbti?“, – retoriškai klausė daržininkų vadovė.

Pasak Z. Cironkienės, ūkininkai norėtų ir, greičiausiai, sugebėtų tiesiogiai pasikviesti darbuotojų iš trečiųjų šalių, bet kas mūsų daržininkams suteiks garantijas, kad šie bus motyvuoti našiai dirbti. O pagal sutartį jie privalės samdytą darbuotoją išlaikyti sutartyje numatytą laiką.

„Turėdami ŽŪ ministro palaikymą, šia tema reikėtų daugiau šviesti ūkininkus, išaiškinti jų galimybes ir supažindinti su galimomis pasekmėmis“, – pokalbį baigė Z. Cironkienė.

Facebook komentarai

bas

a