Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas P. Adriejavas: "Aštuoni ūkiai per metus į valstybės biudžetą sumoka per 8 mln. eurų mokesčių"

Autorius: Dainius MAKYS
Paulius Andriejavas: "Šiandien galime pasidžiaugti, nors tik keliais, bet labai rimtai modernizuotais Lietuvos šiltnamių ūkiais, kurie nė kiek nenusileidžia Olandijos ar kitų Vakarų šalių ūkiams".
Paulius Andriejavas: "Šiandien galime pasidžiaugti, nors tik keliais, bet labai rimtai modernizuotais Lietuvos šiltnamių ūkiais, kurie nė kiek nenusileidžia Olandijos ar kitų Vakarų šalių ūkiams".
Printer Friendly, PDF & Email

Neseniai vykusio Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos posėdžio metu buvo išrinktas naujasis jos pirmininkas. Juo tapo kėdainietis, UAB „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas. Naujasis LŠA vadovas pareigų ėmėsi kupinas ambicijų bei turėdamas aiškias šalies šiltnamių ūkio vizijas. Būtent apie jas pasikalbėti ir suskubo portalas „Agroeta“.

– Kas, žvelgiant į Lietuvos šiltnamių ūkį, šiandien labiausiai džiugina ir kokie pirmieji iššūkiai laukia visų asociacijos narių?

– Šiandien galime pasidžiaugti, nors tik keliais, bet labai rimtai modernizuotais Lietuvos šiltnamių ūkiais, kurie nė kiek nenusileidžia Olandijos ar kitų Vakarų šalių ūkiams. Apskritai, tokiuose ūkiuose pastaraisiais metais yra labai pasikeitusi daržovių auginimo kultūra ir šiuo metu prioritetu yra laikoma daržovių kokybė, kuri yra sveikos mitybos pagrindas.

Lietuvos vartotojai išmoko atsirinkti sau tinkamą produkciją ir visada prioritetus skiria mūsų krašte išaugintoms daržovėms. Ir tame nematau nieko keisto, juk iš tolimesnių pietinės Europos šalių iki mūsų produkcija keliauja ir pusantro mėnesio, todėl apie jos kokybę geriau nekalbėti, o mūsiškė, dėl itin trumpos tiekimo grandinės, ant valgytojų stalo gula vos per kelias dienas. 

Pagrindinis LŠA iššūkis – nesustoti šiltnamių modernizacijos pusiaukelėje, nuolat tobulėti. Šiltnamių ūkiuose technologijos keičiasi nežmoniškai greitai, jos reikalauja didžiulių investicijų, todėl mes privalome maksimaliai pasinaudoti ES teikiama parama ir pasistengti išlikti konkurencingais.

– Kokios Jūsų, kaip LŠA vadovo, funkcijos ir kuo pirmiausiai planuojate užsiimti?

– Vienu svarbiausių savo tikslų laikau šiltnamių augintojų konsolidaciją. Juk šiuo metu asociacija vienija tik aštuonis, tiesa, stambiausius Lietuvos šiltnamių augintojus, o reikėtų bendram tikslui apjungti kuo daugiau šiltnamiuose daržoves auginančių ūkininkų. Galvoju, kad tik taip mes galime atgaivinti šiltnamininkystės sektorių, užtikrinti nepertraukiamą lietuviškos produkcijos tiekimą mūsų šalyje ir kartu didinti jos eksportą.

Manau, kad mano pareiga atstovauti šiltnamių ūkius įvairiose Lietuvos valdžios institucijose bei Europos Sąjungos ūkininkų organizacijose, siekti, kad mūsų šiltnamiai galėtų sėkmingai dalyvauti modernizacijos procesuose ir tam nepritrūktų lėšų.

– Kalbėdamas, Jūs nuolat minite šiltnamių modernizacijos būtinybę. Gal galite ją pagrįsti skaičiais?

– Viename hektare modernaus šiltnamio, priklausomai nuo daržovių rūšies, per sezoną yra užauginama nuo 460 iki 600 tonų produkcijos. O naudojant dirbtinį apšvietimą gaunami derliai būna 3-4 kartus didesni. Vieno ha šiltnamyje per sezoną yra užauginama produkcijos už daugiau nei 450 tūkst. eurų ir į valstybės biudžetą įvairiomis formomis yra sumokama apie 180 tūkst. eurų mokesčių.

Tai yra maždaug 400 kartų efektyviau, nei tokiame plote užsiimant tradicinių žemės ūkio kultūrų auginimu. Be to, nereikia pamiršti, kad 1 ha šiltnamis sukuria 14 naujų darbo vietų, o tai ne mažiau svarbu Lietuvos ekonomikai.

LŠA nariai daržoves augina apie 45 ha ploto šiltnamiuose, tad nesunku paskaičiuoti, kad šie 8 ūkiai per metus į valstybės biudžetą sumoka per 8 mln. eurų mokesčių.

– Su kokiais sunkumais susiduria šiltnamių augintojai, kas stabdo plėtrą, investicijas, naujoves?

– Pagrindiniais sunkumais pavadinčiau dideles investicijas ir ilgalaikius įsipareigojimus. Juk žinome, kad niekaip nepastatysime vieno ha dydžio modernaus žieminio šiltnamio be milijono eurų. Todėl nelengva priversti ūkininką imti didžiulius, ilgalaikius kreditus, užstatyti ne tik savo verslą, bet ir asmeninį turtą.

Nemažai augintojų baiminasi to, kad šiltnamiuose reikalinga turėti daug patirties, kompetencijų, juk kiekviena klaida čia gali kainuoti šimtus tūkstančių.

Šiltnamių plėtrą neretai stabdo perdėti kontroliuojančių institucijų reikalavimai, nežinomybė dėl tiesioginių išmokų. Dažna kaita Vyriausybėje ir ilgalaikės šiltnamių strategijos nebuvimas.

– Koks dabartinės valdžios požiūris į šiltnamių ūkius, ko tikitės iš būsimo naujojo žemės ūkio ministro?

– Žemės ūkio ministerijai vadovaujant Virginijai Baltraitienei Lietuvos šiltnamių ūkiai buvo pajudinti iš mirties taško. Visi kiti ministrai mus šiek tiek primiršdavo. Mūsų lūkestis yra, kad dabartinė valdžia neapleistų šiltnamių sektoriaus, būtų sudaromos programos ir skiriamos lėšos jų modernizavimui.

– Kokią matote Lietuvos šiltnamių ūkių ateitį. Gal ateis tas laikas, kai galėsime išsiversti be atvežtinių daržovių?

– Lietuvoje prieš 15 metų buvo 100 ha žieminių šiltnamių. Čia neskaitant pavasarinių šiltnamių ir nedidelių šeimos ūkių. Kaip matome, šiltnamių mūsų šalyje sumažėjo 3-4 kartus ir galiu tvirtinti, kad viskas priklauso nuo valdžios požiūrio į šį sudėtingą verslą.

Juk norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daug modernių, atsinaujinančią energiją naudojančių ir bent dalinai elektros energija apsirūpinančių šiltnamių. Štai tokią aš matau mūsų ateitį ir dėsiu visas pastangas, kad būtų sėkmingas dialogas su Vyriausybe bei mūsų sektorius nebūtų pamirštas. O jau tada bus galima pakalbėti ir apie vietinės daržovių rinkos patenkinimą, ir apie didėjantį eksportą.

Facebook komentarai

T Hegvita agro