Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvos miškus kai kas vis dar laiko sąvartynais

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Prieš keletą dienų Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidalijo pranešimu, jog per praėjusius metus iš visoje šalyje esančių miškų regioninių padalinių buvo išvežta net 700 tonų įvairių, įskaitant ir didelių gabaritų, ir buitinių atliekų.

Skaičiai liūdina. Pavyzdžiui, pasak VMU spaudos atstovų, vien 100 tonų sudarė panaudotos padangos. Atrodo, dar ne taip seniai šios atliekos dūmuose skendo Alytaus rajonas. Galima tik įsivaizduoti, kokią žalą gyvajai gamtai padarytų tarp tokių šiukšlių miško teritorijoje įsiplieskęs gaisras.

Ne tik valstybių, bet ir privačių miškų problema

Atliekos miškuose tebėra opi Lietuvos problema. Su ja susiduria ne tik valstybinių teritorijų prižiūrėtojai, bet ir privatūs miškų savininkai.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis sako, kad daugiausiai šiukšlinama ten, kur gausu lankytojų ir privažiavimas patogus. Pastaruoju atveju sudaromos puikios sąlygos atvažiuoti slapta ir atsikratyti tuo, kas jau nebereikalinga. Neretai miškuose taip paliekami itin dideli kiekiai atliekų.

Kaip vieną didžiausių problemų šiukšlintojų kategorijoje dr. A. Gaižutis išskyrė nelegalius atliekų surinkėjus. Jeigu skelbime nurodoma, kad nereikalingos šiukšlės iš gyventojų išvežamos labai pigiai, galima įtarti, kad jomis atsikratoma tiesiog paliekant pamiškėse, kitose miško vietose.

Šiukšlinimo kultūra

Išvežti ir palikti savo šiukšles miške – tokia „kultūra“ tarp lietuvių egzistuoja seniai. „Juk ilgus dešimtmečius mažesniuose miesteliuose ir kaimuose šiukšlių konteinerių nebuvo – dėk kur nori. Taip ir tęsiasi iki šiol...“, – pastebi ir dr. A. Gaižutis.

Tačiau pasak LMSA atstovo situacija po truputį gerėja. Ypač palyginus pastaruosius dešimtmečius. Visgi, vieną dieną atvykęs į savo teritoriją žmogus dar gali rasti kalną atliekų.

„Vis dar yra besivadovaujančių principu „nepagautas – ne vagis" ir besirenkančių atsikratyti, ko jiems nereikia slapčia pavėžėjant iki artimiausios pamiškės“, – nurodo valdybos pirmininkas.

Ką daryti tokiu atveju? Ar miško savininkas gali kažkur kreiptis? „Jei pajuokaujant, tai į Dievą, o paskui į bičiulius kviečiant patalkinti ir sutvarkyti šiukšlyną, kol nepradėjo jų vežti masiškai. Mat šiukšlės traukia šiukšles“ – sako dr. A. Gaižutis.

Ir priduria: „Nekultūringų miško lankytojų išmėtytus „turtus“ tenka surinkti pasibaigus intensyviam miškų lankymo sezonui, vėlai rudenį. O jei tada nepavyksta, tuomet – pavasarį“.

(Ne)gąsdinančios baudos

„Realiai, jei nėra šiukšlėse išmesta akivaizdžių šiukšlintojo kontaktinių duomenų arba jis nepričiuptas nusikaltimo vietoje, tai visa atsakomybė perkeliama ant miško savininko, kurio valdose niekadėjai išvertė šiukšles“, – įvardija dr. A. Gaižutis.

O baudos už atliekų laikymą, surinkimą, vežimą ar apdorojimą pažeidžiant atliekų tvarkymo taisykles, gali būti išties didelės. Pavyzdžiui, jeigu aptinkama daugiau nei 5 kubiniai metrai nepavojingų atliekų, suma gali siekti apie 1 440–2 890 Eur. Tačiau jeigu toks pats kiekis nustatomas pavojingų šiukšlių, bauda gali šoktelti ir iki 4 050 Eur.

Jeigu baudos negąsdina, šiukšlintojai turėtų bent jau susimąstyti apie žalą miškams. „Atliekos teršia aplinką, gruntą, atrodo neestetiškai. Be to, nuo įvairių šiukšlių nukenčia miško gyvūnai. Gal teko matyti lapiukus, negalinčius ištraukti galvos iš stiklainio ar kokios skardinės“ – liūdnas pasekmes vardija dr. A. Gaižutis.

Džiugu, kad įvairios visuomeninės akcijos palaipsniui keičia žmonių savimonę, pasak pašnekovo, ypač jaunesnės kartos. Tačiau nepakantumą nederamam elgesiui reikėtų ugdyti nuo mažens.

Facebook komentarai