Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvoje neliks baltarusiškų kalio trąšų, tačiau brangesnių alternatyvų yra

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovių specialistams darosi aišku, kad sąlyginai pigių baltarusiškų trąšų mūsų šalies rinkoje nebeliks, nes ES nusiteikusi rimtai apkarpyti Aleksandro Lukašenkos sekėjų bei rėmėjų pajamas.

Kaip žinia, Baltarusija yra antra pasaulyje po Kanados pagal kalio trąšų eksporto apimtis. Kaip rodo Pasaulio banko duomenys, 2018 metais Baltarusija eksportavo kalio trąšų už 2,8 mlrd. JAV dolerių.

Valstybinė įmonė „Belaruskalij“ skelbia pagaminanti apie penktadalį visų pasaulyje pagaminamų kalio trąšų. Valstybės kontroliuojamoje Baltarusijos ekonomikoje eksportas yra itin svarbus užsienio valiutos šaltinis. Didžioji dalis baltarusiškų kalio trąšų eksportuojama į Braziliją, Kiniją ir Indiją, tačiau svarbios pirkėjos taip pat yra Lenkija ir Belgija. Savo dalį visada įsigydavo ir Lietuva.

“Agroeta” domėjosi, kokį poveikį importo draudimas turės Lietuvos trąšų gamintojams, pardavėjams ir eiliniams žemdirbiams.

„ES uždraudus baltarusiškų kalio trąšų įvežimą į Lietuvą, šio produkto pradės trūkti, nes Baltarusija yra pagrindinis kalio trąšų tiekėjas Baltijos šalims“, – kalbėjo UAB „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius, pabrėždamas, kad dėl poreikio atsivežti kalio trąšas iš tolimesnių gamyklų, jų kaina neišvengiamai augs.

Kalbėdamas apie gamybą, V.Varanavičius sakė, kad kalis, kaip žaliava, yra naudojama gaminant skystas trąšas LYDERIS bei smulkios fasuotės sodo daržo trąšas. „Nelikus galimybės įsivežti kalio trąšų iš Baltarusijos, mūsų gamyba taip pat gali susidurti su problemomis dėl žaliavų įsigijimo“, – dėstė skyriaus vadovas.

Paklaustas apie galimybes atsivežti kalio iš kitur, V. Varanavičius sakė, kad pagrindinė alternatyva yra Rusija, bet „užsidarius“ Baltarusijai ir įsivežant trąšas tik iš Rusijos, kalio trąšų stygius vis tiek bus neišvengiamai jaučiamas.

Mažiau nerimo, komentuodamas galimai būsimą situaciją, išsakė UAB “Agrokoncernas” direktorius Edgaras Šakys. Pasak jo, kalio trąšų, lyginant su kitomis trąšomis, Lietuvoje parduodama labai nedaug. „Didžiausias kalio kiekis atitenka augalams su NPK trąšų tręšimu, kurių sudėtyje didžiausias kiekis yra kalio veikli medžiaga“, – dėstė E. Šakys.

Jo teigimu, pasaulyje yra tikrai ne viena vieta, kurioje yra kalio iškasenų, tiesiog transportavimas yra viena didžiausių kainos dedamųjų. „Patirtis rodo, jog dažniausiai dėl vienokių ar kitokių atsiradusių trikdžių prekių tiekimo keliai persiskirsto iš naujo“, – kalbėjo E. Šakys, pridurdamas, kad tai užima šiek tiek laiko, o galiausiai nukenčia vartotojas dėl didesnių išlaidų visoje tiekimo grandinėje.

AB „Linas Agro“ Rinkodaros skyriaus vadovė Sigita Virbickienė taip pat patvirtino, jog alternatyvų baltarusiškam kaliui tikrai yra. Paklausta apie „Belaruskalij“ produkcijos importo draudimo poveikį Lietuvos trąšų rinkai, ji sakė: „Trumpalaike prasme trąšų rinką tai paveiks neigiamai, nes reikės laiko prisitaikyti prie pasikeitusių trąšų tiekimo srautų, bet ilgalaike prasme viskas normalizuosis“.

S. Virbickienės teigimu, pradžioje trąšos, greičiausiai, brangs, net gali atsirasti tam tikras tam tikrų trąšų trūkumas. „Bet, manau, rinka turėtų viską sureguliuoti ir Lietuvos žemės ūkis bus pilnai aprūpintas visomis reikiamomis trąšomis“, – sakė Rinkodaros skyriaus vadovė S. Virbickienė.

Facebook komentarai