Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvių viešnagės tikslas – kaimynų patirtis

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Vilnius, birželio 21 d.) Kaimyninių šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – situacija žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra labai panaši. Atėjus sunkmečiui, visos jos siekia palaikyti savo žemdirbius, skatina kooperaciją, ypač remia pieno sektorių. Šią savaitę žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos vadovaujama Žemės ūkio ministerijos specialistų, jai pavaldžių institucijų vadovų ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narių delegacija apžiūrėjo grūdų kooperatyvą ir pienininkystės ūkį Latvijoje, Estijos Veru apskrities pienininkystės ir daržovių, kiaulininkystės ūkius, taip pat susitiko su Latvijos žemės ūkio ministerijos atstovais, Estijos Parlamento Kaimo reikalų komiteto nariais. Grūdų kooperatyvas „Latraps“ (Jelgavos r.),  įsikūręs svarbiausiame Latvijos grūdų auginimo regione, maloniai nustebino naujutėliais moderniais pastatais ir idealiai sutvarkyta aplinka. Pasak kooperatyvo generalinio direktoriaus Edgaro Ružos, „Latraps“ veiklą pradėjo 2000 metais, susivienijus 12 grūdus auginančių ūkių. „Niekur nesireklamuojame, bet šiandien jau turime net 896 narius. Mūsų kooperatyvo nariai ir yra mūsų klientai”, – pasakojo vadovas. Kooperatyvo narių ūkių dydis labai įvairus – nuo 10 iki 6000 ha. Sėkmingai dirbantis kooperatyvas parduoda savo narių užaugintus rapsus ir grūdus pasaulinėms kompanijoms. Kasmetinė apyvarta – 35 mln. eurų, iš jų 50 proc. sudaro lėšos už grūdų pardavimą. Šiemet planuojama eksportuoti 80 proc. užaugintų grūdų. Latvijoje 2000 m. buvo auginama 6000 ha rapsų, o 2013 m. jau 130 000 ha, didžioji dalis jų dalis užauginama  „Latraps“ kooperatyve. Pasakodamas apie kooperatyvo struktūrą, direktorius pabrėžė, kad kooperatyvo nariu gali tapti bet kuris ūkininkas, sumokėjęs 355 eurų stojimo mokestį – daugiau jokių kitų įmokų nėra.  Apribojimų taip pat – narys gali trąšas pirkti bet kur kitur, grūdus taip pat parduoti kam nori. „Vienintelis niuansas yra tas, kad jeigu narys dvejus metus iš eilės nesinaudoja kooperatyvo paslaugomis, tada mūsų keliai tiesiog išsiskiria“, – situaciją pakomentavo direktorius. Kooperatyvo agronomai ūkininkams padeda sudaryti derliaus planus, rengia seminarus, lauko dienas. Visi pasėliai draudžiami Vokietijos žemdirbių kooperatinėje bendrovėje „Vereinigte Hagel”, kurios padalinys veikia ir Lietuvoje. Kooperatyvas užsibrėžęs tikrai ambicingą tikslą – 2020 m. gauti 4,5 mln. t grūdų derlių, kai tuo tarpu 2013 m. jis siekė 2 mln. t. „Viskas įmanoma. Ir vis tai galima įgyvendinti neprasilenkiant su aplinkosauga“, – tvirtino direktorius. Kooperatyvas neieško nuotykių Egipte ar kitose Rytų rinkose, dirba be tarpininkų tik su patikimais, pasaulyje žinomais perdirbėjais. Pasak E. Ružos, kooperatyvas neturi teisės rizikuoti. Kooperatyvas savo nariams ne tik parduoda trąšas, bet ir traktorius, taip pat domisi ir kita veikla – turi įsigijęs pieno perdirbimo įmonės akcijų. Svarbu tai, kad pelnas po lygiai paskirstomas visiems kooperatyvo nariams, nepaisant ūkio dydžio. „Kooperatyvui svarbiausia – pasitikėjimas ir sąžiningumas. Jo nariai turi tikėti savo kooperatyvu, neturi kilti jokių klausimų dėl suinteresuotumo, todėl jo vadovybė yra samdomi žmonės, ne kooperatyvo nariai“, – akcentavo generalinis direktorius. Lietuvių delegacija Latvijoje aplankė ir pavyzdinį „Vītoliņi“ pienininkystės ūkį (Beverīnas r.). Svečius pasitiko besišypsanti šeimininkė Ieva Rutkovska, juokdamasi, kad ji ūkyje atsakinga už ryšius su visuomene, nes vyras dėmesio vengia – jam labiau patinka tiesiog dirbti. Dvidešimt vienerius metus kartu gyvenanti graži šeima turi tris sūnus, o neseniai susilaukė dar ir dukrytės. Jaunystėje I. Rutkovska studijavo universitete, bet vienam po kito gimus vaikams, mokslus teko nutraukti. „Esu savamokslė, bet mūsų ferma gyvuoja jau dvidešimt metų“, – pasakojo darbšti moteris. Iš pradžių jauni žmonės augino daržoves, paskui – grūdus, tik vėliau pasuko į gyvulininkystę, kai suprato, kad jiems tai sekasi geriausiai. Ūkis turi 114 ha nuosavos ir nuomojamos žemės, 90 karvių. Šeimininkė prisipažino esanti labai reikli. „Gerą rezultatą lemia smulkmenos – kiekviena man yra svarbi“, – sakė ūkininkė. Kartu su šeimininkais, sėkmingai pasinaudojusiais ES parama ir modernizavusiais ūkį, dirba šeši samdomi darbuotojai. Šiuo metu ūkyje karvės dirbtinai apvaisinamos genetine medžiaga iš JAV. „Mūsų tikrai puikūs gyvuliai, didžiuojamės aukščiausios kokybės pienu. Primilžis iš karvės – 14 600 kg per metus. Patys iš ganyklų ir pievų žolės gaminame silosą, o reikiamų priedų nusiperkame“, – pasakojo savamokslė gyvulininkystės specialistė, dabar sėkmingai konsultuojanti ir kitus augintojus. Kadangi pieno kainos svyruoja, ūkininkai apsidrausdami augina ir mėsinius bulius. Specialiai auginamų galvijų mėsa idealiai tinka didkepsniams, apie kuriuos I. Rutkovska taip pat daug išmano. „Už superkamo pieno litrą mums moka 19 centų. Kalbant atvirai, mūsų ūkį reikėtų uždaryti, nes dirbame nepelningai, šeimą išlaikome tik iš parduodamos mėsos“, – situaciją apibūdino ūkininkė, pasakodama, kaip sukasi iš sudėtingos padėties. Žinoma, buvo ir ketinimų papjauti visas karves, tačiau tai liko tik kalbomis. „Turime puikų genetinį potencialą. Praradus šiuos gyvulius, tokių pačių niekur nebenusipirktume. Nežinia, kiek bankas mus pakęs, gal pačią į mėsos kombinatą išsiųs. Tačiau mes rankų nenuleidžiame, labai tikimės, kad pieno supirkimo kaina didės“, – su viltimi į ateitį žvelgė optimizmo ir gero humoro jausmo neprarandanti išskirtinio ūkio šeimininkė.

ŽŪM inf.

karve

Facebook komentarai