Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Lietuvė pomidorus prisijaukino Norvegijoje, turi daugiau nei 2600 veislių sėklų

Autorius: Agroeta
Lietuvė pomidorus prisijaukino Norvegijoje, turi daugiau nei 2600 veislių sėklų
Lietuvė pomidorus prisijaukino Norvegijoje, turi daugiau nei 2600 veislių sėklų
Printer Friendly, PDF & Email

(Oslas, gegužės 6 d.) Vida Timinskienė, nors gyvena Norvegijoje, lietuviams gerai pažįstama. Tėvynėje žinomumą pelnė pomidorai, kurie, kaip moteris juokaudama sako, seniai, kaip ir krepšinis, jau yra tapę antrąja religija. Dešimt metų svetur dienas leidžianti tautietė patarimais ir informacija, patirtimi dalijasi „Facebook“ grupėje.

Pomėgį atsinešė iš tėvų namų

Visų pamėgtos ir labai vertinamos daržovės Vidos Timinskienės šeimoje auginamos virš penkiasdešimt metų. Labai gerai prisimena: vaikystėje dažnai padėdavo mamai laistyti šiltnamiuose vešėjusius ir kerinčiu raudonumu viliojusius pomidorus, stebėjo, kaip dažną dieną ji juos apšokinėja ir skrupulingai rūpinasi. „Sentimentus pomidorams atsinešiau iš tų laikų. Tuomet gimusi meilė metams bėgant neblėso, atvirkščiai, augo ir stiprėjo“, – sakė pašnekovė. Tiesa, Lietuvoje pomidorus augino trumpai. Klaipėdoje ir Palangoje dirbo ekonome, tad  žemės darbams galėdavo atsidėti tik sulaukusi savaitgalių.

Norvegijoje į pomidorininkystę, vėlgi, iš pat karto negalėjo nerti stačia galva. Mat apsigyveno Vang kalnuose, virš jūros lygio 600 metrų aukštyje. Pirmaisiais metais emigracijoje pomidorų išvis neužsiaugino. Neišdrįso, nes tai atrodė neįmanoma misija. Augino šiauduose braškes, salotas ir kitas daržoves, išskyrus, numylėtuosius pomidorus. Antraisiais pabandė. Sudaigino kelioliką mamos įduotų sėklyčių, keletą veislinių pomidorų sėklų, nusipirktų prekybos vietoje. Bandymas sulaukė sėkmės, o ji skleidė sparnus ir drąsino didesniems skrydžiams.

Vida ilgą laiką labai domėjosi senovinių veislių išlikimu, sėklų saugojimo sąlygomis, jų įvairove. Taip pat viliojo istorijos apie veisles, išlikusias per potvynius, karus, atrastas senose sodybose, grafystėse ir pasakojimai, kaip jos keliauja it palikimas iš kartos į kartą. „Daug skaičiau, verčiau tekstus iš anglų kalbos, – ankstesnę mintį tęsė V. Timinskienė. – Net nepajutau, kaip šis domėjimasis tapo įdomiu hobiu“.

Paveldo veislių ieškojo visur ir pačiais įvairiausiais būdais – keliaudama po svečias pasaulio šalis, interneto platybėse, šeimose, kurios senas veisles augina jau daugelį metų ir vaikams bei anūkams kartais perduoda net testamentu, susirašinėdama su sėklų kolekcionieriais. Po intensyvaus bendravimo su pomidorų augintojais mėgėjais, sėklų kolekcionieriais, pradėjus keistis veislinių pomidorų sėklomis Vida dabar gali pelnytai didžiuotis ir girtis – šiuo metu turi daugiau nei 2600 veislių. Tik nežinia, kada visas išbandys. Gali būti, kad niekada – pritrūks laiko.

Praėjusiais metais augino apie 200 skirtingų veislinių pomidorų. Šiemet ne ką mažiau. Kovo viduryje pasėjo 195 pomidorų veislių sėklas. Moteris šypsojosi – racionalumą vis nugali noras išbandyti kuo įdomesnes, naujas, senovines antikvarines veisles. Pastarąsias labai nori atgaivinti, prikelti naujam gyvenimui.

Veislės – viena už kitą geresnės 

Moteris pastebėjo, kad ilgą laiką pomidorų augintojai mėgėjai neskirdavo veislinių pomidorų nuo hibridinių. Dabar situacija kiek pagerėjusi. „Hibridai nesugeba palikuonims perduoti savo savybių. Surinkus jų sėklas ir  pasėjus, išaugs visai ne tie pomidorai, kokie buvo, – aiškino patyrusi augintoja. – Be to, pastarųjų vaisiai beskoniai ir derliaus kokybė prasta. Skirtingai nei senosios veislės, hibridai dar labai reiklūs augimo sąlygoms ir yra labai nesavarankiški. Peršasi išvados, kad naujos ir senos hibridinės veislės – kaprizingi „šiltnaminiai“ augalai, kurie be žmogaus neišgyventų“.  Vidos Timinskienės žodžiais, iš senovinių pomidorų išimtos sėklos gyvybę išlaiko kone dešimt metų. Yra buvę atvejų, kuomet pavyko pabudinti net devyniolikos metų senumo sėklą.

Paprašyta rekomenduoti patikimas ir dėmesio vertas veisles, Vida nei akimirką nedvejojusi paminėjo ‘Hamilton‘. Tai sena amerikiečių šeimos paveldo bicoloro veislė, iki šių laikų išlaikiusi itin gerą skonį. ‘Carnica‘ – Italijos šeimos paveldo labai derlinga veislė. Iki 6 metrų aukščio užaugantis keras sunokina uogos skonį turinčius pomidorus. Iš Kalifornijos kilusi ‘Amethyst Jewel‘ padovanoja egzotinį skonį ir puikų aromatą turinčius labai gražius raudonus ir tamsiai mėlynus vaisius, sveriančius 100- 200 gramų. Šios veislės daigams reikalingos atramos, taip pat jie gali būti auginami lauke ir po priedangomis. ‘Amethyst Jewel‘ tinkama auginti šalto klimato zonoje ir trumpomis vėsiomis vasaromis. Iš Sibiro gilumos atkeliavusi ‘Sibirskoje serdce Rot‘ išsiskiria dideliais  širdies formos avietinės spalvos vaisiais.

Pernai Vida Timinskienė, įvertinusi  skonines, augimo, spalvines vaisių ir aromatų ypatybes, sudarė geriausių pomidorų dešimtuką. Pirmuoju numeriu įvardintas ‘Gary Ibsen‘sGold‘, po jo seka: ‘Daniel Burson‘, ‘Northern Lights‘, ‘Afternoon Delight‘, ‘Thunder Mountain‘, ‘Blue Jollies‘, jau minėtasis ‘Hamilton‘, ‘Texas de Venus‘, ‘Rouge D‘ Irak‘, ‘Mississippi Queen‘. Šias dešimt veislių laiko išskirtinėmis.  

Visi susikuria savas priežiūros taisykles

Prieš renkantis pomidorų veisles, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į šeimos poreikius, įvertinti, ką šeiminykščiai labiausiai mėgsta. Juk dabar tokia didelė pomidorų pasiūla prekybos vietose, internetinėse sėklų parduotuvėse. Įsigijus veislinių pomidorų sėklų, visuomet kažkiek rizikuojama, nes ne visi sugeba užauginti gerą ir tvirtą daigą, kuris dovanos džiuginantį derlių.

V. Timinskienė ne vienerius metus ieškojo būdų, leisiančių daugumos mėgstamas daržoves auginti vėsioje klimato zonoje. „Daugiau nei pusės kilometro aukštyje virš jūros lygio pomidorus auginti nėra paprasta, – mintį tęsė pašnekovė. – Kalnų oras yra nenuspėjamas, gamta bet kada gali pažerti siurprizų“. Norėdama išlaviruoti tarp jų, moteris atrado sibirietišką būdą – daigyklose sutupdytas sėklas užkloja puriu sniegu. Iš lėto tirpdamas, jis stimuliuoja, dezinfekuoja ir užgrūdina sėklą. Tokiu principu užauginti daigai, gerą derlių duoda dviem savaitėmis anksčiau, be to, daigai būna labai stiprūs, atsparūs ligoms bei pakantūs vėsiam klimatui.

Patyrusios pomidorų augintojos žodžiais, universalių ir visiems galiojančių taisyklių, kaip auginti pomidorus, dar niekas nėra sukūręs. „Juk žmonės augina skirtingose klimato zonose, skirtinguose dirvožemiuose, kurių sudėtis ne vienoda. Visi bando, eksperimentuoja ir galiausiai patys susikuria savo individualias priežiūros taisykles“,– šypsojosi pašnekovė, vis tik įvardijusi kelis priežiūros aspektus. Auginant pomidorus, labai svarbus šiltnamio vėdinimas. Aukštas, 3-4 metrų, šiltnamis turi būti vėdinamas dieną ir naktį. Laistyti  reikia gausiai, tačiau retai. Dar reikėtų atsižvelgti ir tinkamai iš rudens paruošti dirvą. Nuėmus derlių, Vida atliekas kruopščiai surenka ir sudegina, kad kitais metais nedygtų pomidorų daigai kur papuolę. Žemę mulčiuoja šiaudais, net bulves juose augina ir nei karto derliumi nesiskundė. Šiltnamio žemės stengiasi rudenį nejudinti, jei tik nereikia  pagerinti kitų metų derliui. Tokiu atveju, iš kalnų fermų vežasi 10-15 metų senumo galvijų kompostą, jį įterpia į dirvą ir užkloja pjauta smulkinta žole. Žiemai atviros dirvos niekada nepalieka. Pavasarį perbraukus žolę, randa daugybę besidarbuojančių įvairių mikroorganizmų, tikrų tikriausių mūsų dirvos gerinimo pagalbininkų.  

 Pomidorams gana didelę įtaką daro vėjas.Vystantis daigams, žydint, vėjas atlieka didelį vaidmenį – jam pučiant, stiprėja augalo šaknų sistema ir stiebas, lengviau apsidulkina žiedadulkės, todėl būtina, kad šiltnamiuose abejuose galuose būtų nuolat atviros durys ar orlaidės, taip pat galima atraitoti šiltnamio šonus dengiančią plėvelę.

Jurga SAJENKIENĖ

Nuotraukos iš asmeninio V. Timinskienės albumo

Facebook komentarai

T Hegvita agro