Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvą žlugdantis kiaulienos importas: kiekviena realizuota kiaulė jau neša nuostolį

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, taip pat Seimo kaimo reikalų komitetą ir Žemės ūkio, Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, prašydama suteikti neatidėliotiną pagalbą kiaulių augintojams. Publikuojame neredaguotą LKAA raštą.

„Informuojame, kad Lietuvos kiaulininkystės sektoriui iškilo rimta egzistencijos grėsmė. Nors sektorius pagamina tik apie 50 proc. Lietuvoje suvartojamos kiaulienos, tačiau iš kitų ES šalių plūstantis produkcijos perteklius muša kiaulių supirkimo kainas tiek, kad pastarąjį pusmetį kiekviena užauginta ir skersti realizuota kiaulė neša nuostolį.

 Esame įsitikinę, kad kiaulininkystės sektorius svarbus apsirūpinant savo šalyje pagaminta produkcija, sunaudojant užaugintus grūdus ir suteikiant pajamas įvairios kvalifikacijos žmonėms ir jų šeimoms kaimo vietovėse. Kiaulių auginimo sektoriuje tiesiogiai dirba apie 1500 darbuotojų, dar apie 6000 darbuotojų dirba sektoriaus aptarnavime (veterinarija, pašarai, transportas, skerdimas, prekyba ir kt.).

Kiaulienos sektoriaus problemos kyla dėl dviejų pagrindinių priežasčių: ES dėl COVID 19 pandemijos sumažėjo produkcijos vartojimas, sutriko skerdyklų darbas ir eksportas, o taip pat ir dėl afrikinio kiaulių maro pasireiškimo 2020 m. rugsėjo mėnesį Vokietijoje, ES susidarė kiaulienos pasiūlos perteklius. Vidutinė ES kiaulių skerdenų kaina per metus laiko nukrito apie 31,1 proc., paršelių kaina nukrito 40,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina nukrito 43,3 proc. Tuo tarpu pagrindinę gamybos kaštų dalį (70 proc. kaštų) sudarantys pašarai – kviečiai, miežiai, soja pabrango apie 30-40 proc. ES šalyse susidarantis kiaulienos perteklius plūsta pigiausiomis kainomis į Lietuvą ir jau pusmetį muša vietinės produkcijos kainą žemiau savikainos ribos.

 2020 m. dėl COVID 19 krizės I kiaulininkystės sektoriui buvo skirta apie 2,9 mln. € paramos, tačiau ir ši parama buvo apribota (max. 100 tūkst. € ūkio subjektui), todėl susijusioms įmonėms ir stambiems ūkiams, kurių išauginamos kiaulės sudaro apie 70 proc. visų šalyje išauginamų kiaulių, buvo nežymi.

Dėl santykinai ilgo gyvulių auginimo ciklo, kiaulininkystės sektorius yra inertiškas ir kiaulių auginimo normaliomis sąlygomis staiga uždaryti ar iš naujo paleisti neįmanoma. Kiaulininkystėje tam reikia nuo pusės metų iki pusantrų metų, be to, reikia šildyti didžiulius pastatus, prižiūrėti techniką ir neprarasti kvalifikuotų darbuotojų. Jei pavyzdžiui viešbučių, restoranų, IT ar paslaugų veiklą įmanoma trumpam sustabdyti, o neveikimo metu priežiūros kaštai nėra santykinai dideli, tai gyvulininkystėje to padaryti nėra galimybių. Skirtingai nuo kitų sektorių, kiaulių augintojai negali nei savo darbuotojų, nei auginamų gyvulių išleisti ,,neapmokamų atostogų“.

 Daugumoje ES šalių, dėl ilgą laiką vykdytų vietinės žemės ūkio produkcijos vartojimo skatinimo programų, bei dėl lengvatinio PVM mokesčio maisto produktams (tame tarpe ir mėsai) yra susiformavęs ryškus vartotojų lojalumas savo šalių produkcijai ir net šiuo metu supirkimo kainos nėra tokios žemos, kaip Lietuvoje. Lietuvoje šiuo atžvilgiu nėra didelio įdirbio, taikyta kitokia politika, todėl vartotojai renkasi pigiausią produkciją ir dažnu atveju tai yra įvežtinė kiauliena. Situacija kiaulininkystės sektoriuje bloga daugelyje ES šalių, tačiau Lietuvoje esame dar sudėtingesnėje situacijoje. Šiuo metu kitų ES šalių augintojai kalbasi su savo vyriausybėmis dėl paramos ir išgyvenimo ir išeičių yra ieškoma, kadangi gyvulininkystė yra stabilaus apsirūpinimo maistu garantas, stabili ir ilgalaikė ūkio šaka, o tokių šalių kaip Vokietija, Austrija, Olandija ir kt. vyriausybės palaiko savo kiaulių augintojus.

Šiandieną politikoje labai daug girdime informacijos apie reikalavimus kiaulių auginimo ūkiams: kvapų filtrų, klimato kaitos, oro taršos, vandens taršos, biologinės įvairovės išsaugojimo, gyvūnų gerovės puoselėjimo, mokesčių lengvatų naikinimo ir kt. tačiau šiandieną kiaulininkystės sektoriaus situacija yra labai paprasta: sektoriaus tiesiog gali nelikti, kartu su skerdyklomis, lietuviška kiauliena ir idėjomis grūdus paversti aukštesnės pridėtinės vertės produktais.

Dėl susiklosčiusių rinkos aplinkybių, kai Covid-19 pandemija sukėlė ženklų kiaulienos rinkos kainų nuosmukį, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kiaulienos dėl afrikinio kiaulių maro apribojimų savo produkcijos beveik negalime eksportuoti, Lietuvos kiaulių augintojai yra atsidūrę itin sudėtingoje situacijoje. Prašome atsižvelgti į vis blogėjančią kiaulienos rinkos situaciją ir šiuo itin sunkiu metu skirti palaikomąją paramą kiaulininkystės sektoriui.

Facebook komentarai