Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Kviečių kainos krenta, įspūdingas pernykštis pakilimas lieka prisiminimuose

Autorius: Laima UŽUPĖ
Išankstinių derliaus pardavimo sutarčių šiemet sudaryta gerokai mažiau, nei pernai.
Išankstinių derliaus pardavimo sutarčių šiemet sudaryta gerokai mažiau, nei pernai.
Printer Friendly, PDF & Email

Javapjūtei įsibėgėjant kviečių kaina krenta: vidutinė kaina Lietuvos elevatoriuose, „AgroBiržos“ duomenimis, nukrito žemiau 160 eurų už toną. Ekspertai prognozuoja, kad kaina kris ir toliau, o nedelsiantys ir derlių jau realizuojantys ūkininkai gali išlošti labiausiai. 

Derlius didesnis, nei tikėtasi

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas Albertas Gapšys „Agroetai“ teigė, kad šiuo metu krentančios kviečių supirkimo kainos yra natūralus procesas, nes pavasarį kainos buvo sukilusios. Prognozuojama, kad pasaulinėse rinkose kviečių turėtų būti pakankamai, pasiūla atitiks paklausą.

Jo teigimu, ūkininkai, derlių realizuojantys iškart, gali tikėtis didesnių kainų, nei po poros mėnesių, kuomet jos gali būti mažesnės. „Netgi savo rinkoje matome, kad derlius, kurio sulauksime, nebus toks mažas, kaip buvo diskutuojama iš pradžių. Atskiros rūšys, vaisai, daržovės, padarys įtaką, bet grūdų kainos, matyt, atitiks pasaulines tendencijas“, – akcentuoja A. Gapšys.

Prisimenant 2011-2012 metų kainas, siekusias 230-250 eurų už toną, dabartiniai apie 160 eurų atrodo mažai, tačiau tokio kainų šuolio, kuris stebėtas prieš aštuonis metus, greičiausiai tikėtis jau neverta. Pasak A. Gapšio, mūsų šalies ūkininkams ši kaina maža, nes paskutinius porą metų ūkiai vertėsi nepelningai, nuostolius dengė tik tiesioginės išmokos.

Gilinsis į sutarčių sąlygas

„Kainų kritimas paprastai vyksta iki spalio, kol baigiasi  grūdų tiekimo į rinką bumas“, – pritaria Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Jis „Agroetai“ akcentavo, kad birželį pasibaigus praėjusių metų prekybos sezonui kai kurios įmonės bando užsitikrinti kontraktus ateinančiam sezonui, tad trumpuoju laikotarpiu paklausa pakyla, o vėliau į rinką pradeda plūsti naujas derlius, pirkėjai tampa nebe tokie aktyvūs ir paklausai mažėjant, o pasiūlai augant, kaina krenta.

„Mes pastebime dar vieną dalyką: vadinamoji premija, formulė, pagal kurią atskaitoma nuo biržos kainos, yra šiemet neįprastai nepalanki. Ir bandome šią hipotezę patikrinti, ar tikrai taip yra“, – sako augintojų atstovas.

Palyginimui, jei biržos kaina siekia 180 eurų, pritaikius formulę, iš antros klasės kviečių biržos kainos atimama dešimt eurų, tad ūkininkui atitenka 170 eurų.

Pasak I. Jankausko, paprastai tokiu atveju būdavo atimama 10 ar 15 eurų, dabar gi pastebima, kad vadinamoji formulė jau siekia minus 20 ar net minus 30 eurų. Dėl šios priežasties netgi kainai padidėjus biržoje ūkininkas to nepajus, nes minėta formulė jam nepalanki. Augintojams kyla įtarimų, kad šiemet formulė išskirtinai nepalankesnė, jie žada atlikti tyrimą.

Pasimokė iš praėjusių metų

Išankstinių derliaus pardavimo sutarčių šiemet sudaryta gerokai mažiau, nei pernai. Pernykštis supirkimo kainų šuolis derliaus nuėmimo metu netiesiogiai paskatino išankstinių sutarčių nevykdyti, o tai tarp rinkos dalyvių kėlė konfliktus, radosi netesybos, baudos.

„Šiemet ūkininkai suprato, kad  reikia labai atsakingai sudaryti sutartis, verslą „dėlioti“ taip, kad nebūtų problemų“, – „Agroetai“ pastebi Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė.

Ekspertų teigimu, gerokai sumažėjęs išankstinių sutarčių skaičius gali būti susijęs ir su gana nepalankia supirkimo sutartyse taikoma vadinamąja formule. Visgi grūdų perdirbėjai pabrėžia, kad pirkėjų yra labai daug, jie konkuruoja tarpusavyje, ir dėl šios konkurencijos ūkininkas tik laimi.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet didžiausius deklaruotus grūdinių kultūrų plotus Lietuvoje sudaro žieminiai kviečiai (740 208,99 ha), vasariniai kviečiai (157 041,84 ha), vasariniai miežiai (153 318,53 ha), žieminiai kvietrugiai (95 851,57 ha), avižos (88 696,01 ha).  Palyginus su praėjusiais metais, šiemet ženkliausiai išaugo žieminių kviečių plotai. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro