Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kurtuvėnuose 62 tvenkinius valdančios įmonės direktorius: vandens lygis sumažėjęs daugiau kaip 70 centimetrų

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
UAB „Šventjonis“ direktorius Bronius Astrauskas tvirtino, jog taip „nusėdusio“ vandens tvenkiniuose nėra buvę nuo pat bendrovės įsikūrimo – 1993-ųjų.
UAB „Šventjonis“ direktorius Bronius Astrauskas tvirtino, jog taip „nusėdusio“ vandens tvenkiniuose nėra buvę nuo pat bendrovės įsikūrimo – 1993-ųjų.
Printer Friendly, PDF & Email

Per maža vandens nuplaukti prie pašarų bokštų

Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose įsikūrusios UAB „Šventjonis“, veisiančios ir auginančios karpius, direktorius Bronius Astrauskas tvirtino, jog šitiek „nusėdusio“ vandens nėra buvę nuo pat bendrovės įsikūrimo pradžios 1993-aisiais.

„Nebegalėjome pasiekti šėrimo bokštų, teko pasitelkti išmonę, prikonstruoti įvairiausių vamzdžių, kad galėtume valtimi priplaukti. Išmatavus paaiškėjo, jog vanduo nuslūgęs 72 centimetrus. Raudonas brūkšnys ant tvenkinio betoninio šono plika akimi matosi. Ankstesniais metais vanduo būdavo iki meldų prikilęs“, – pasakojo B. Astrauskas.

Situacija, direktoriaus tvirtinimu, prasta buvo jau pavasarį, kuomet pradėjo trūkti vandens. 10-15 centimetrų per vasarą „nugaravęs“ vanduo dar nebūtų tragedija, bet daugiau negu 70 centimetrų – tikra katastrofa. B. Astrauskas tikisi, jog bent kiek dėl sausros patirtų nuostolių bus kompensuota.

„Šventjonis“ valdo 62 tvenkinius, ir visuose vandens gerokai mažiau negu normaliais metais. Situacijos vis dažniau aplankantys trumpalaikiai lietūs nė kiek nepakeitė.

Sumažėjusi paklausa 

Per sezoną bendrovė užaugina apie 123 tonas žuvies. Tačiau akivaizdžiai žuvų paklausa yra sumažėjusi dėl įvairių priežasčių.  

Lietuvoje veikia 19 pagrindinių žuvininkystės ūkių. Šiaulių apskrityje karpius veisia, augina ir parduoda du ūkiai – Šilo Pavėžupio Kelmės rajone ir „Šventjonis“. Netoliese, Telšių rajone, veikia „Žemaitijos žuvis“. Vilniaus zonoje žuvininkystės ūkių yra daugiau negu kitose vietovėse.

„Konkurencijos klausimas išsisprendžia kažkaip savaime. Ar kas nuo Kauno ar Klaipėdos pusės veš į Joniškį 20 kilogramų žuvies? O mes vežame“, – paprastai paaiškino Bronius Astrauskas.

Anksčiau bendrovė priimdavo ne mažesnius negu 50 kilogramų užsakymus. Tačiau dabar atsižvelgiama į tikrovę. Tokio kiekio žmonės nedideliame mieste neišpirktų ir per savaitę, žuvys akvariumuose neišsilaikytų.

Direktorius prisiminė, jog sovietmečiu buvusi nustatyta labai griežta žuvų pardavimo tvarka, limitai. Tiesa, žuvų būdavo parduodama labai daug, lyginant su dabartiniais laikais. Pavyzdžiui, centrinėje žuvų parduotuvėje Šiauliuose per dieną būdavo parduodamos net trys tonos karpių. Iš viso per dieną po įvairius prekybos taškus būdavo išvežiojama apie 15-16 tonų žuvies. Žvejyba prasidėdavo rugsėjį, o lapkritį prekinės žuvies jau nebebūdavo. „Per šį birželio mėnesį Šiaulių zonoje ir turguje pardavėme 816 kilogramų karpių“, – stebėtis verčiančius skaičius vardijo Bronius Astrauskas. Prekyba karpiais suaktyvėja Lietuvoje prieš Kūčias ir Kalėdas, Latvijoje – prieš Naujuosius metus.        

Didžiulis kormoranų apetitas  

„Kur žuvys, ten ir kormoranai. Daug vargo turime ir su šiais apetitu nesiskundžiančiais paukščiais“, – sakė Bronius Astrauskas.

Iki rugsėjo 1 dienos gavus leidimą, galima kormoranus naikinti. Bet kormoranai, direktoriaus tvirtinimu, daro didžiausią žalą nuleidus tvenkinius. Aplinkos ministerijos motyvai aiškūs: nuo rugsėjo atskrenda migruojančių paukščių, o šaudant kormoranus, galima sužeisti ar nušauti ir niekuo dėtus kitus sparnuočius. Pernai sumedžioti 245 kormoranai, šiemet – daugiau kaip 40.

Žuvys auginamos kelis šimtmečius

UAB „Šventjonis“  direktorius Bronius Astrauskas puikiai žino Kurtuvėnų žuvininkystės istoriją. Jo tvirtinimu, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose apie tvenkinius, žuvų auginimą Kurtuvėnuose užsimenama 1592 metais. Kur kas vėlesniais, taip vadinamaisiais A. Smetonos laikais, žuvininkyste užsiiminėjo Kurtuvėnų grafas Stanislovas Pliateris.

Po karo, sovietmečiu, buvo įkurtas Bubių žuvininkystės ūkis. 1980 metais ūkis buvo reorganizuotas, tvenkiniai atiteko Kelmės rajono Šilo Pavėžupio žuvininkystės ūkiui.

„1992-aisiais prasidėjus privatizacijai, tvenkiniai kartu su viešaisiais tualetais pirmieji buvo „mesti“ į privatizavimo katilą, pakliuvo į pirmąją bangą. Akcijas buvo galima įsigyti už investicinius čekius arba grynuosius pinigus“, – pasakojo B. Astrauskas, žuvininkystės sektoriuje dirbantis 43 metus. 1993-ųjų rugpjūčio 23 d. buvo įkurta ir užregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Šventjonis“.

Šiuo metu iš valstybės bendrovė nuomoja apie 700 hektarų žemės, bendrą tvenkinių plotą sudaro 441 hektaras, 424 hektarai tvenkinių yra įžuvinti. Pasak Broniaus Astrausko, Lietuvos mastu „Šventjonis“ – vidutinis žuvininkystės ūkis.

„Prie grafo Pliaterio žuvį į Kauną veždavo arkliais. Kelionė trukdavo ir pusantros paros, pakelyje tekdavo sustoti, vandenį pakeisti.  Vėliau grafas įsigijo amerikietišką automobilį „Chevrolett“. Už kilogramą karpių tuo metu grafas gaudavo iki 2,5 lito. Vidutinė karvė kainuodavo apie 75 litus, gera – apie 100 litų. Vadinasi, už 30-40 kilogramų žuvų galėjai karvę įsigyti. Bet grafas buvo žuvimis tiesiog susižavėjęs, tvirtindavo, jog, jei galėtų, kiekvieną kalną tvenkiniu paverstų“, – sakė Bronius Astrauskas.  

Karpių karalystė

Kurtuvėnų tvenkiniuose karaliauja karpiai.

„Žuvis užauginame nuo A iki Ž. Turime motininių karpių bandą, naršiname natūraliai. Lervutes paleidžiame į tvenkinius. Šiųmetukė žuvytė užauga iki 25 gramų. Kol žuvis yra tinkama pardavimui, praeina ir 3-4 metai“, – aiškino „Šventjonio“ vadovas.

Karpius bendrovė parduoda ir Lietuvoje, Šiaulių zonoje, ir Latvijoje. Į kaimyninę šalį išvežama daugiau kaip pusė „Šventjonyje“ užaugintų karpių. Keleri metai karpių pardavimo kaina lieka tokia pati. Tačiau, pasak Broniaus Astrausko, greičiausiai kainą teks kelti. Brangsta elektra, kuras, pašarai, atlygis 23 bendrovės darbuotojams. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro