Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kukurūzai: verta dėmesio patirtis

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Žemdirbiai turėtų įsidėmėti – kukurūzų vartojimas auga.
Žemdirbiai turėtų įsidėmėti – kukurūzų vartojimas auga.
Printer Friendly, PDF & Email

Remiantis statistikos duomenimis tikimasi, kad kukurūzų vartojimas iki 2027 m. didės apie 16 proc. Dėl spartaus gyvulininkystės sektoriaus vystymosi išsivysčiusiose šalyse, tikimasi, kad pašarų gamybos reikmėms kukurūzų bendro naudojimo dalis padidės nuo 56 proc. baziniu laikotarpiu iki 58 proc.

Poreikis auga

Numatoma, kad iki 2027 m. pasauliniai kukurūzų plotai padidės 3,2 proc. Iki 2027 m. kukurūzų derlingumas turėtų padidėti iki 10 proc., ypač besivystančiose šalyse, kuriose tobulinamos auginimo technologijos ir kaupiama praktika. Prognozuojama, kad labiausiai kukurūzų poreikis maistui augs Afrikoje, kur žmonių populiacija sparčiai auga, o kukurūzai užima svarbią vietą mityboje. Maisto produktų vartojimas labiausiai plečiasi Afrikos šalyse, o pašarų – Kinijoje.

Daugiausiai kukurūzų grūdams auginama JAV ir Kinijoje, o pagrindiniai eksportuotojai išlieka JAV, Argentina ir Brazilija. JAV laikoma pagrindine pašarinių kukurūzų augintoja. Europoje pagrindinės kukurūzų pašarams augintojos yra Vokietija ir Prancūzija.

Lietuvoje sąlygos sudėtingesnės

Lietuvoje kukurūzų plotai išaugo iki daugiau kaip 40 tūkst. ha. Mūsų šalyje daugiausiai kukurūzai auginami pašarams, kukurūzų grūdų rinkoje konkuruoti su kitų šalių augintojais labai sudėtinga, nes nuimamo derliaus drėgmė būna pakankamai didelė, o džiovinimui reikia daug energijos. Sausringais metais kukurūzų augintojai atsigavo, nes kūlė 20-22 proc. drėgnumo grūdus, o įprastais metais, grūdų drėgnumas siekia ir 40 proc. Kaip konkuruoti su augintoju kuliančiu 10-12 t/ha grūdų, o grūdų drėgnumas 15 – 17 proc.?

Daug gerosios patirties auginant kukurūzus grūdams galima gauti pas Balkanų šalių ūkininkus. Daugelis pasakys, kodėl Balkanų, o ne kitų šalių? Vokietijos, Danijos, JK ūkininkai kukurūzus augina seniai, ten senos tradicijos ir žemdirbystės kultūros lygis labai aukštas. Balkanų šalių ūkininkai taip pat augina kukurūzus nuo seno, bet modernios technologijos pradėtos diegti ne taip seniai, praktiškai galima sakyti augame kartu. Žinoma labai skiriasi sąlygos, ten kukurūzams augti sąlygos palankesnės dėl trumpesnių dienų ir aukštesnių temperatūrų.

Išbandyta praktika

Bet atmeskim tuos veiksnius ir žiūrėkim ką galime pritaikyti. Vienas iš augintojų užduodamų klausimų – kaip suformuoti didesnį kukurūzų produktyvumą? Greito atsakymo nebūna, augalus veikia daug veiksnių. Gera žinia, kad kukurūzai nelabai jautrūs atsėliavimui, galima auginti keletą metų toje pačioje vietoje. Daug diskusijų kelia žemės dirbimo klausimai, čia kiekvienas turi savo nuomonę, bet praktika rodo, kad žemės dirbimo sąskaita galima sutaupyti. Visi žino, kad Amerikoje niekas nearia, kukurūzams dirvas ruošia supaprastintu būdu. Bulgarijos ūkininkai nuėmę priešsėlio derlių (žieminiai kviečiai, žieminiai miežiai ar kukurūzai) ant ražienų išpurškia augalinių liekanų destruktorius, priminsime, kad vengia azoto, akėja dirvą virbalinėmis akėčiomis 3 cm gyliu ir palieka iki pavasario. Pavasarį 1 - 2 kartus akėja tomis pačiomis akėčiomis, kad išprovokuotų piktžolių dygimą, o sekančiu akėjimu sunaikintų. Tręšimui renkasi skystąsias azoto trąšas - KAS, kartu išlaisto mikrobiologinius preparatus (azotą fiksuojančias ir fosforą atpalaiduojančias bakterijas) ir žemei įšilus sėja.

Yra kukurūzų augintojų taikančių intensyvų žemės dirbimą, tuo tarsi siekiama sukurti geresnes sąlygas augalų šaknims, bet dažniausiai dirva perdžiūsta, sunaikinama mikorizė ir nepasiekiamas norimas rezultatas. Balkanų šalių ūkininkai sako, kad svarbiausias tikslas – išsaugoti drėgmę ir leisti dirvožemiui sušilti, pasėjus į drėgną ir šaltą žemę augalai skursta, o šaknis apninka puviniai. Tinkamai paruošus žemę, kukurūzai sudygsta greitai, o pasėlis būna tolygus.

Žemės dirbimas akėčiomis pasirinktas neatsitiktinai. Nustojus agresyviai dirbti žemę, laipsniškai pradeda gerėti dirvožemio struktūra ir šaknys gali prasiskverbti į gilesnius sluoksnius. Šaknys vidutiniškai per dieną prasiskverbia 1-3 cm. Žinant, kad šaknys skverbiasi išnaudodamos plyšius, tuštumas, sliekų urvelius, šaknų galimybės sukurti savus kanalus, labai ribotos. Drėgnoje dirvoje pačios šaknys gali skverbtis lengviau, bet sausoje turi rasti didesnio skersmens kanalus nei pačios. Tai, kad šaknys susiduria su sunkumais rodo sustorėjusios atskiros šaknies dalys arba išsišakojimai. Šaknys ir sliekai padeda vieni kitiems, šaknys skverbiasi sliekų kanalais, o sliekai ieško šaknų suformuotų landų, kad galėtų skverbtis per dirvožemio sluoksnius. 

Žinant ko reikia augalams ir įvertinus šiandienos ekonominę situaciją ūkininkai galvoja kaip efektyviau panaudoti turimą techniką, sumažinti degalų sąnaudas, efektyviau naudoti trąšas, augalų apsaugos priemones, nes šios išlaidos sudaro daugiau kaip 80 proc. bendrų auginimo išlaidų. Lieka vienas kelias – padidinti derlingumą ir sumažinti energetines išlaidas. Praktika rodo, kad mažai naudojama organinių trąšų, didžiausias dėmesys skiriamas mineralinei augalų mitybai. Dažnai trąšos ir augalų apsaugos priemonės naudojamos neatsižvelgiant į dirvožemio, augalų veislių savybes, taikomą agrotechniką ir kitus veiksnius. Pasekmės – derlingumas nedidėja, o produkcijos kokybė nepakankama.

Eksperimentai pasiteisino

Ūkininkai suprato, kad padidinti augalų produktyvumą vienu kokiu nors technologiniu veiksmu neįmanoma, nes augalų produktyvumą lemia daug veiksnių. Gamybos intensyvinimas auginant kukurūzus grūdams reikalauja teisingo moksliniais tyrimais pagrįsto sprendimo. Pirmiausiai – veislės atitinkančios technologijos intensyvumą pasirinkimas, toliau – visa eilė organizacinių ir technologinių klausimų parenkant teisingą auginimo technologiją.

Aplankyto ūkio šeimininko sprendimas – suformuoti maksimalų augalų produktyvumą maksimaliai sumažinus darbo sąnaudas, maksimaliai išnaudojant turimą techniką, efektyviai panaudoti trąšas ir augalų apsaugos priemones. Dėl to reikėjo keletą metų analizuoti dirvožemio savybes, žemės dirbimo technologijas labiausiai atitinkančias dirvožemio savybes, pasirinkti tinkamus mikrobiologinius preparatus, kad padidinti trąšų efektyvumą bei sustiprinti augalų imuninę sistemą, kad būtų galima sumažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą.    

Ūkininko atlikti eksperimentai įrodė, kad ne visuomet didesnės trąšų normos užtikrina aukštą augalų produktyvumą. Prieš penkerius metus pradėjus eksperimentą, buvo pasirinktas atsargus tręšimo planas: 1. N240 P80 K160, 2. N140 P20 K30 + mikrobiologiniai preparatai ir 3. N90 P0 K0 + mikrobiologiniai preparatai. Ūkininko sprendimai pasiteisino, ketvirti metai 3000 ha kukurūzų tręšiami pagal 3 schemą. 2018 m. gautas rekordinis 19 t/ha grūdų derlingumas, tiesa tik iš 600 ha ploto, vidutinis ūkio kukurūzų grūdų derlingumas buvo 14,85 t/ha. 2019 m. tikėtasi didesnio kaip 20 t/ha derlingumo, tačiau sausra ir karšti orai pieninės brandos tarpsniu sutrukdė susiformuoti stambiems grūdams, vidutinis derlingumas – 13,45 t/ha. Tačiau žemesnėse vietose, kur buvo daugiau drėgmės, pasiektas 21 t/ha derlingumas.

Daugelis stebisi, kaip pasiekti tokį produktyvumą be trąšų, tai reiškia, kad bus sugadintas dirvožemis. Ūkininkas numatė ir tai, atliko dirvožemio tyrimus prieš pradedant drąsų eksperimentą ir šiais metais, praėjus 5 metams nuo eksperimento pradžios. Rezultatai nustebino net specialistus. Dirvožemio humusingumas pradžioje buvo 3,0, o dabar – 3,8, fosforingumas buvo P2O5 - 170 mg/kg dirvožemio, dabar 210 mg/kg dirvožemio, sumažėjo tik kalingumas, K2O buvo 290 mg/kg, šiuo metu – 210 mg/kg dirvožemio.

Lauko dalyje, kur naudojamas gausus tręšimas – atvirkščiai, visi rodikliai sumažėjo, o derlingumas neperžengia 10 t/ha. Palyginimui buvo paimti dirvožemio ėminiai iš daugiamečio žolyno: humusingumas – 3,2, fosforingumas P2O5 – 150, kalingumas K2O – 300 mg/kg dirvožemio. Tai rodo, kad net intensyviai auginant augalus galima pagerinti dirvožemį, tik reikia įvertinti vietos sąlygas ir naudojamas priemones.

Mikrobiologinius preparatus verčia naudoti tai, kad nesilaikoma sėjomainos, kukurūzai, po jų vėl kukurūzai arba kviečiai ir taip sukamas ratas. Kadangi žieminius rapsus ūkininkai pakeitė žieminiais miežiais, tai susidarė dar įdomesnė augalų kaita: žieminiai miežiai, nuėmus jų derlių ražienos apipurškiamos destruktoriais derinyje su fosforą atpalaiduojančiomis bakterijomis ir sėjami kukurūzai, derlius nuimamas lapkričio mėnesį, o derlingumas siekia apie 5-6 t/ha, ražienos apipurškiamos augalinių liekanų destruktoriais ir supurenama akėčiomis, pavasarį vėl sėjami kukurūzai, po jų žieminiai kviečiai, o po kviečių vėl žieminiai miežiai. Specialistai pamatę tokią augalų kaitą sutrinka, bet ūkininko praktika rodo, kad išmintingai naudojantis mokslo pasiekimais galima pasiekti gerų rezultatų.

Ūkininkas įsitikino, kad svarbiausia kukurūzus išlaikyti žalius kiek galima ilgiau, sumažinus azoto normą, kukurūzai žaliuoja ilgiau nei tręšti gausiai, tokia tendencija ir kituose ūkiuose. Daugiau azoto trąšų, daugiau fuzariozės pažeistų augalų, mažesnis derlingumas, vidutiniškai prikuliama iki 8 t/ha grūdų, daugeliui tokio derlingumo užtenka. Optimizavus tręšimą, augalus pavyksta išsaugoti žalius ir sveikus maksimaliai ilgai.       

Facebook komentarai

T Hegvita agro