Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kokiu atveju ūkininkas gaus nedarbo išmoką? Ar iš tiesų žemdirbių įmokos „Sodrai“ menkesnės nei kitų?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvių nuotraukų koliažas.
Asociatyvių nuotraukų koliažas.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiuolaikinė demokratijos santvarka neatsiejama nuo pagrindinių ekonominių ir socialinių gyventojų teisių užtikrinimo. Tačiau kartu su teisėmis žmonės visuomet įgyja ir tam tikrų pareigų. Kitaip tariant, tam, kad valstybė turėtų, ką duoti, ji turi ir kažką gauti. Šie mainai vyksta mokesčių ir išmokų pavidalu. Neretai galima išgirsti sakant, kad ūkininkai šiuo atveju užima tarsi išskirtinę vietą. Ar tai tiesa? Žvilgtelkime į socialines garantijas užtikrinančius mokesčius „Sodrai“.

Du pagrindiniai mokesčiai

Ūkininkavimas, kaip ir bet kuri kita veikla, iš kurios gaunamos tam tikros pajamos, įpareigoja tapti mokesčių mokėtoju. Internetinėje „Sodros“ svetainėje informacija apie privalomus mokėjimus pateikiama gana aiškiai. Tačiau ją mielai patikslinti sutiko ir Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

„Socialinio draudimo įmokas moka tik tie ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis už praėjusius metus yra 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV) arba daugiau“, – pabrėžė specialistas.

EDV apskaičiuojamas kasmet atsižvelgus į deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotus, laikomų gyvulių skaičių bei atitinkamų produkcijos rūšių standartinį gamybinį pelną.

Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos dydis siekia 12,52 proc., jeigu asmuo nedalyvauja papildomoje pensijos kaupimo programoje. Priešingu atveju dar atitinkamai prisideda 2,1 proc. arba 3 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos taip pat šiek tiek skiriasi pagal EDV. Jeigu ūkis (valda) yra mažesnis kaip 2 EDV, PSD įmokos dydis yra 2,33 proc., o jeigu didesnis – 6,98 proc.

Gaunamos garantijos

Reikėtų pabrėžti, kad ūkininkai, kurių apskaičiuotas EDV neatitinka reikiamos ribos, VSD įmokų gali ir nemokėti. Tačiau yra tam tikrų išlygų. Pavyzdžiui, ūkininkas dirba pagal darbo sutartį ir už jį šie mokesčiai sumokami arba jis yra pensininkas ir t. t. VSD įmokos garantuoja galimybę gauti pensijos, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas. Kitaip tariant, ūkininkai tiesiog apdraudžiami valstybės socialiniu draudimu.

PSD įmokos nors ir skiriasi pagal EDV yra privalomos bet kokiu atveju. Antraip gali pradėti kauptis įsiskolinimas. PSD užtikrina nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas tose gydymosi įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybės ligonių kasomis.

Nuo šių metų pradžios smulkūs ūkininkai įgijo teisę gauti ir bedarbio statusą. Tai buvo užtikrinta Užimtumo įstatymo pataisomis. Deja, ir šiuo atveju yra keletas svarbių niuansų.

Smulkiuoju ūkininku, kuris gali įgyti bedarbio statusą, laikomas tas asmuo, kurio apskaičiuotas EDV mažesnis už 4. Be to, toks asmuo turi būti atleistas iš darbo pagal darbo sutartį arba valstybės tarnybos.

„Užimtumo tarnyba suteiks bedarbio statusą, bus galima skirti nedarbo išmoką, aišku, jeigu turimas ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos nedarbo draudimo stažą“, – nurodė S. Jarmalis.   

Paprasčiau tariant, smulkus ūkininkas turi dirbti papildomai, mokėti nedarbo socialines įmokas ir išdirbti atitinkamą laikotarpį.

Daugiau ar mažiau?

Lyginti Lietuvos gyventojų mokamus mokesčius galima sąlyginai. Mat jie skiriasi priklausomai nuo vykdomos veiklos. Tačiau tie, kurie teigia, kad ūkininkai yra išskirtinė visuomenės grupė, klysta.

„Jeigu palygintume ūkininkų mokamas socialinio draudimo įmokas su individualią veiklą vykdančiais asmenimis, tai 2019 metais buvo mokamos tokios pat įmokos“, – atskleidė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas. O piliečių, dirbančių pagal individualios veiklos pažymėjimą, nuolat daugėja. Tą liudija ir statistika. Pavyzdžiui, 2018 metais fiksuota 132 000 tokių asmenų. Tai net 46 000 daugiau negu 2015 metais.

Tiesa, jeigu lyginimo objektu pasirenkami gyventojai, dirbantys pagal darbo sutartį, pasak S. Jarmalio, „ūkininkų apmokestinimas yra palankesnis“.

Visgi darbo rinkoje, specialistų teigimu, smarkiai auga laisvai samdomų darbuotojų įtaka. Taigi, gali būti, kad ateityje būtent jų ir lygiavertiškai ūkininkų mokamų mokesčių įplaukos sudarys pagrindą. Žinoma, kol kas tai tik prognozė.

Facebook komentarai