Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kokios priemonės gali pagerinti saugos kultūrą ir rizikos valdymą žemės ūkyje?

Autorius: Agroeta
Kokios priemonės gali pagerinti saugos kultūrą ir rizikos valdymą žemės ūkyje?
Kokios priemonės gali pagerinti saugos kultūrą ir rizikos valdymą žemės ūkyje?
Printer Friendly, PDF & Email

(Kaunas, gegužės 16 d.) Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje diskutuota, kokios priemonės gali pagerinti saugos kultūrą ir rizikos valdymą, kai žemės ūkyje dirba socialiai pažeidžiamų grupių asmenys.

Renginį organizavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas, aktyviai dalyvaujantis tarptautinio COST projekto veiklose.

Šis susitikimas - vienas tęstinio COST projekto „Saugos kultūra ir rizikos valdymas žemės ūkyje“ renginių, į kurį atvyko partneriai iš Danijos, Suomijos, Olandijos, Portugalijos, Turkijos, Serbijos, Estijos, Slovėnijos, Latvijos, JAV. Renginyje aktyviai dalyvavo ir verslo atstovai: UAB SDG, VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centras, AB „Pieno žvaigždės“.

Dvi dienas trukusiose diskusijose dalyvavę mokslininkai sutartinai pripažino, kad žemės ūkis visur yra ta sritis, kurioje bene labiausiai stinga tikslių statistikos duomenų apie realią situaciją, kiek žmonių patiria traumas ar kitaip nukenčia darbo metu.

Viso tarptautinio projekto tikslas – pasiūlyti mokslu pagrįstas priemones, kaip žemės ūkį ir kaimą paversti žmonėms saugia bei patrauklia vieta gyventi ir dirbti.

Estijos technologijos instituto prof. Eda Merisalu akcentavo, kad pagrindinė problema vertinant riziką žemės ūkyje yra tai, kad Europoje šalys naudoja skirtingas metodikas traumoms žemės ūkyje apskaityti. Tai vienas klausimų, kuri bando spręsti šis projektas.

Dr. Athena Ramos iš Nebraskos medicinos centro  pasidalijo gerąja JAV patirtimi, kokios priemonės ir metodai padeda apmokyti darbininkus, priskiriamus pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir kokią įtaką tai daro saugos kultūrai žemės ūkio srityje.

Projekto „Saugos kultūra ir rizikos valdymas žemės ūkyje“ vienos darbo grupių lyderė VDU ŽŪA doc. dr. Laura Girdžiūtė pasakoja, kad bendradarbiaudami įvairių šalių mokslininkai yra išsikėlę sau uždavinį

įvertinti COST šalių partnerių sveikatos ir saugos programas taikomas  nacionaliniu lygmeniu, identifikuoti ūkininkų žinias, požiūrį, elgseną ir prioritetus, susijusius su darbų sauga, sveikata ir rizikos valdymu žemės ūkyje. Be to, mokslininkai bando identifikuoti veiksmingas pažeidžiamų gyventojų grupių, tarp jų ir pabėgėlių, mokymo ir integravimo priemones į žemės ūkio darbo jėgą.

„Taip pat kuriame metodiką, kuri leistų stebėti pokyčius, vertinti taikomų priemonių poveikį traumų ir su darbu žemės ūkyje susijusių ligų dažniui. Be abejo, esame pasirengę ateityje savo patirtimi dalytis ir su kitomis šalimis ir žemės ūkio bendruomenėmis“, – COST projekto uždavinius komentuoja L. Girdžiūtė. Pašnekovė neabejoja, kad projekte dalyvaujančių mokslininkų pateiktos rekomendacijos bus naudingos visai mokslo bendruomenei, taip pat valstybių politikos formuotojams, profesinio mokymo įstaigoms ir ūkininkams.

COST yra įvardijamas Europos tarpvyriausybinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje. Jame dalyvauja 39 valstybės. Lietuvos dalyvavimą COST administruoja Lietuvos mokslo taryba. COST tikslas – remti Europos valstybių tyrėjų bendradarbiavimą visose mokslinių tyrimų srityse, kuriant tarptautinius bendradarbiavimo tinklus – COST veiklas.

Rasa PRASCEVIČIENĖ

Facebook komentarai