Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kokia žymėto dyzelino lengvatos panaikinimo kaina?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Ūkininkai įsitikinę, kad šalį ekonominių krizių atvejais dažniausiai ištempia žemės ūkis.
Ūkininkai įsitikinę, kad šalį ekonominių krizių atvejais dažniausiai ištempia žemės ūkis.
Printer Friendly, PDF & Email

Naujasis Lietuvos Prezidentas darbuojasi jau kelis mėnesius. Jo komandos paruošti siūlymai Seimo rudens sesijai aiškūs ir orientuoti į biudžeto lėšų padidinimą. Įgyvendintas siekis į valstybės iždą surinkti daugiau pinigų garantuotų spartesnį pensijų augimą bei pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimą. Taip teigia ir Prezidentūros atstovai.

Akcizas didėtų beveik dvigubai

Statistiniai duomenys byloja, kad beveik 42 proc. garbingo amžiaus žmonių Lietuvoje gyvena ties arba žemiau skurdo ribos. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas atskleidžia, kad nuo 2005 m. apskritai skurdo lygis šalyje tik didėjo. Jeigu minėtais metais siekė 20,5 proc., tai 2017 m. – jau 22,9 proc. Atsižvelgus į tai akivaizdu, jog išeities ieškoti reikia. Ir viena jų, pasak G. Nausėdos, galėtų būti Akcizų įstatymo pataisos. Tiksliau – žymėto dyzelino lengvatos ūkininkams sumažinimas.

Teigiama, kad kasmet ši lengvata biudžetui atsieina apie 83 mln. Eur. Jos sumažinimas neabejotinai reikštų finansinės naštos ūkininkams didėjimą. Tą liudija ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Petro Puskunigio pateikti duomenys: „Dyzelino kuro akcizą svarstoma didinti 25 Eur. Jeigu dabar jis siekia 347 Eur, tai po patvirtinto paruošto projekto pakiltų iki 372 Eur. Žemdirbiams šis akcizas buvo 56 Eur, pridėjus tuos 25 Eur, kaina šokteltų iki 81 Eur. Matematika paprasta – bendrai akcizas išaugtų 7,2 proc., o žemdirbiams – 44,6 proc. Taigi beveik dvigubai“. Tad kyla klausimas, ar valstybė, siekdama gerinti vienos visuomenės dalies pragyvenimą, nedarytų to kitos sąskaita? O gal net tos pačios?

Didėtų konkurencinė praraja su vakariečiais

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) atskleidžia, kad 2018 m. duomenimis, tik 17 proc. ūkininkaujančių asmenų patenka į jaunųjų ūkininkų kategoriją. 47 proc. sudaro 40–65 m. amžiaus grupė, dar 36 proc. – vyresni nei 65 m. Vadinasi, nemaža dalis ūkininkaujančių yra ta socialinė visuomenės grupė, į kurią ir nukreiptos siūlomos prezidento pertvarkos.

„Formuluotė, kad norima surinkti, padidinti biudžetą ir iš jo skirti daugiau pensininkams skamba keistai. Juk daug žemės ūkyje dirbančiųjų yra vyresni nei 65 m. Ką tai reiškia? Ruošiamės iš tų pačių pensininkų atimti panaikindami ar sumažindami dyzelino akcizą ir po to vėl tiems patiems pensininkams atiduoti. Tai kurgi čia tas progresas?“ – pažymi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Socialinių sluoksnių paradoksas nėra vienintelis nuostabą keliantis niuansas. Ūkininkai, išgirdę apie šią galimą pertvarką, iš karto įžvelgė ir konkurencinės prarajos su užsienio valstybėmis didėjimą.

Vertinant tarptautiniu mastu Lietuvos ūkininkai pralaimi Vakarams. Pavyzdžiui, jeigu tiesioginių išmokų vidurkis Europos Sąjungos ūkininkams siekia apie 266 Eur/ha, tai mūsų šalyje – tik 174 Eur/ha.

Stipresnis finansinis užnugaris užsienio ūkininkams leidžia efektyviau investuoti į žemės ūkio techniką, samdyti daugiau darbuotojų ir, žinoma, daugiau jiems mokėti. Kol Europos Komisija laimina tokią nelygybę, Lietuva savo ruožtu ruošiasi konkurencinėje kovoje saviems ūkininkams iš rankų atimti dar vieną ginklą. Tam pritaria ir P. Puskunigis: „Konkurencijos atžvilgiu būtume nuskriausti“.

J. Talmantas: dažniausiai iš duobės šalį visuomet ištempia žemės ūkis

Ko gero, stebėtis ūkininkų sujudimu ir kilusiu nepasitenkinimu nereikėtų. Visgi susisiekus su Žemės ūkio rūmų pirmininku dr. Arūnu Svitojumi šis skuba raminti: „Šios lengvatos panaikinimas neįmanomas.“

Jis esą atskleidžia, kad gyvenant ES, kur visos šalys žemės ūkyje naudoja panašias schemas, įskaitant ir lengvatą dyzelinui, svarstyti apie jos panaikinimą nereikėtų.

Dr. A. Svitojus pabrėžė, kad dyzelinas yra strateginis elementas žemės ūkyje, kuris ženkliai prisideda prie savos produkcijos užauginimo.

„Kad ir koks šalyje būtų ekonominis nuosmukis, dažniausiai iš duobės visuomet ištempia žemės ūkis. Tad gal nereikėtų dar labiau silpninti šios šakos“, – svarstė ir LŪS pirmininkas J. Talmantas. 

Tačiau atmesti galimybės, kad žymėto dyzelino akcizo lengvata nebus iš naujo peržvelgta ar perskaičiuota, negalima. Tam pritaria ir Žėmės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus. Jis nurodo, kad pavyko surasti kompromisą su valdžios atstovais. Todėl artimiausiu metu šis klausimas bus svarstomas, o tiksliau – perskaičiuojamas.

„Galbūt kažkur reikės pamažinti, kažkur pridėti. Skelbiama, kad gyvulininkystė yra svarbi Lietuvai. Todėl jos palaikymą reikėtų deklaruoti ne kalbomis, o veiksmais. Ir pavyzdžiui, ne atimti, ne mažinti, o kaip tik pridėti didesnę dyzelino lengvatą“, – pažymėjo dr. A. Svitojus.

Žemės rūmų pirmininkas taip pat išskyrė, kad tik veikiant visiems kartu, o ne atskirai ir po vieną, galima laimėti. Todėl kol Prezidento G. Nausėdos siūlymai nevirto realiais sprendimais, būtina apie tai diskutuoti. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro