Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kokia šiemet eglučių kaina? Iš kur atkeliauja žaliaskarės ir kur dingsta po švenčių?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Mokslininkai teigia, kad visame pasaulyje šventiniu laikotarpiu žmonių paliekamas anglies pėdsakas yra 6 proc. didesnis nei įprastai. Kodėl? Visi perka daugiau, kad ir kas tai būtų – maistas ar dovanos. Taip natūraliai atsiranda daugiau atliekų. Prie visuotinio poveikio aplinkai prisideda suintensyvėjusios kelionės ir gražiausia šio laikotarpio puošmena – eglutės. Po kelių metų auginimo jos nukertamos tam, kad pora savaičių dekoruotų namus, o po to iškeliautų į konteinerius. Bet ar tikrai žaliaskarės likimas toks liūdnas?

Eglučių plantacijos ir medelynai

Lapkričio 27 d. Valstybinių miškų urėdija pasidalino džiugia žinia – ji pradėjo kasmetinę prekybą eglutėmis. Jas įsigyti galima net 120-yje vietų visoje Lietuvoje. Šios įmonės Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė pasakoja, kad daugiausiai eglutės atvira šaknų sistema ir vazonuose yra auginamos medelynuose. Tačiau yra ir specialiai išskirtų plantacijų šalia girininkijų ar kituose priklausomuose plotuose.

Specialistė atskleidė, kad labiausiai mėgstamos ir daugiausiai dėmesio susilaukia žaliaskarės iki 0,5 metro.

„Jos turi tankią, gražią lają, neprasidėjęs savaiminis šakų apsivalymas. Tokiai eglutei užauginti reikia 5–6 metų“, – nurodo V. Anikevičienė.

Jeigu ieškoma aukštesnės, jos „gyvenimas“ galėjo trukti ir 10 metų, ir netgi daugiau. Formulė, pasak specialistės, paprasta: „Kuo mažesnė eglutė, tuo mažiau metų jai reikia užauginti“.

Patrauklios kainos

Valstybinių miškų urėdijos išplatintame pranešime dalijamasi ir informacija apie kainas. Žinoma, jos priklauso nuo eglių rūšies ir dydžio. Taigi, gali svyruoti nuo 2–5 Eur iki 35–40 Eur.

Tai savotiškas šiųmetės rinkos orientyras. Be nukirstos ar vazone augintos žaliaskarės kone visur visuomet galima įsigyti ir paprastų eglišakių. Jų kaina simbolinė. Tačiau ieškantiems miško kvapo ar sentimentų tai puikus pasirinkimas. Jis populiarus ir tarp tų, kurie neturi galimybės namuose įkurdinti daugiau erdvės užimančią puošmeną arba bando laikytis aplinkosaugos principų.

V. Anikevičienė nurodė, kad Valstybinių miškų urėdija laikosi gana atsakingos prekybos principo: „Tiek pat, kiek nuperkama, tiek ir iškertama. Mes eglučių pasiruošiame tiek, kiek numanome nupirks. Jeigu trūksta, nukertame dar. Iš tiesų, nei vienas medelis neišmetamas ir nenukertamas be reikalo“.

Kiek tiksliai visgi eglučių yra nukertama, specialistė negalėjo įvardinti, nes statistinių duomenų neturi. Tačiau išsitarė, kad galima skaičiuoti šimtais.

Utilizavimo procesas

Valstybė dar 2003 m. priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama žaliaskares išmesti į sąvartynus, taigi, ir į įprastus konteinerius. Beje, šio įsakymo nesilaikymas gali užtraukti administracinę nuobaudą, kuri vertinama nuo 20 Eur iki 80 Eur.

Daugelis savivaldybių rūpinasi savo gyventojais ir netrukus po švenčių daugiabučių miegamuosiuose rajonuose atsiranda specialūs konteineriai. Jie skirti būtent nukirstoms eglutėms.

Kur jos iškeliauja po to? Ar prisideda prie padidėjusios neigiamos įtakos aplinkai? Ne visai. Dažna žaliaskarė iškeliauja į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Kitos tampa biokuru, tai yra tiesiog sudeginamos. Tą liudija ir V. Anikevičienė: „Kiek mums tenka susidurti, ypač jei perka žmonės iš kaimo vietovių, tai praėjus šventėms eglutes sudegina – panaudoja kaip kurą šildymui“.

Visgi, jeigu toks eglutės likimas atrodo liūdnas, o ramybės neduoda ir ekologijos idėjos, kalėdiniu laikotarpiu namai miško kvapo įgaus ir nuo vazone augintos žaliaskarės. Po švenčių, vėsesnėje patalpoje prižiūrėta ir peržiemojusi eglutė pavasarį gali būti persodinama prie namų, sode ar kitoje vietoje. Tokiu būdu atiduodama skola gamtai. 

Facebook komentarai