Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kodėl ūkininkai Lietuvoje (ne)mylimi?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Ūkininkais Lietuvoje vadinami ir smulkūs, savo žemę dirbantys žemdirbiai, ir stambūs žemvaldžiai, dėl to kenčia smulkieji. Asociatyvi nuotr.
Ūkininkais Lietuvoje vadinami ir smulkūs, savo žemę dirbantys žemdirbiai, ir stambūs žemvaldžiai, dėl to kenčia smulkieji. Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Praėjusiais metais „The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad Europos žemės ūkio programa yra viena didžiausių subsidijuojamų programų pasaulyje. Ji skiria per 58,5 mlrd. Eur ūkininkams ir kaimo bendruomenėms paremti. Deja, šie pinigai paskirstomi netolygiai.

Straipsnio autoriai nurodė, kad atliktas tyrimas atskleidė, jog bene visas lėšas susišluoja susitepę valdininkai ir Europos žemės ūkio oligarchai. Pastarieji, beje, nemažai prisideda ir prie ūkininko paveikslo formavimo visuomenės akyse. Kokio? Esą turtais aptekę žemvaldžiai dar drįsta skųstis valdžios sprendimais ir eiti protestuoti... Tokias sąsajas mintyse padarė daugelis, ne išimtis ir lietuviai.

Neigiamų komentarų virtinė

„Išvažiavo protestuoti su naujausia technika“, „Aš ne karves dukart per parą melžiu. Aš dirbu“, „pažiūrėkit, kokias mašinas jie vairuoja“, „Turėkite sąžinės verkti“, „miesto gatve važiuoja virtinė traktorių, įsigytų 70 proc. kainos finansuojant ES paramos lėšomis, kurių bakuose lengvatiniu akcizu apmokestintas kuras, o prie vairo – 15 proc. gyventojų pajamų tarifą mokantys traktorių savininkai“ – tokie ir panašūs komentarai praėjusiais metais drebino socialinius tinklus ir kone kiekvieną apie ūkininkus pasirodantį straipsnį.

Tarp nepasitenkinimą reiškusių asmenų buvo ir visuomenei puikiai pažįstamų žmonių – pavyzdžiui, Aušra Maldeikienė ar Nerijus Mačiulis. Viena, kai savo nuomonę rėžia paprastas, už kompiuterio ekrano pasislėpęs lietuvis, ir visai kas kita, kai tam tikrą poziciją išsako kelis tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose turintys veikėjai.

Sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka pripažįsta, kad tokių asmenų pasakytos frazės gali nusėsti visuomenės sąmonėje. Taigi ir formuoti atitinkamą nuomonę. Šiuo atveju, kas liečia ūkininkų paveikslą, jis nebuvo piešiamas itin gražiai.

Kitokie 1999-ieji metai

Sociologas, socialinių mokslų daktaras, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys apie šiuo metu susidariusią padėtį kalbėti negalėjo – nurodė, tiesiog neturįs duomenų. Užtat pasidalijo 1999 m. įvykdyta Lietuvos gyventojų apklausa. Tuomet į ūkininkų protestus visuomenė reagavo visai kitaip.

„Vilmorus“ apklausą atliko 18 miestų ir 56 kaimuose. Respondentų skaičius siekė 1 009. Tyrėjai jų teiravosi, ar šie pritaria žemdirbių akcijoms, kai žemės ūkio mašinomis blokuojami keliai reikalaujant, kad perdirbimo įmonės sumokėtų įsiskolinimus už pateiktą žemės ūkio produkciją. 76,8 proc. lietuvių pritarė žemdirbių pasipriešinimui, 12,5 proc. – ne, o 10,7 proc. buvo sunku pasakyti.

Kas pasikeitė? Kodėl visuomenės solidarumo liko mažiau? Priežasčių galima ieškoti daug kur. Pirmiausia į akis krenta skirtingi protesto akcijos objektai – 1999 m. priekaištų susilaukė perdirbimo įmonės, 2019 m. – valdžia ir jos ketinimai mažinti lengvatas bei didinti mokesčius. Lietuvoje skurdo lygis yra vienas didžiausių ES.

Tad sunkiai gyvenančių žmonių netrūksta. Ir jeigu jie tiki, kad pagal visuomenės veikėjų pasisakymus ir kai kuriuos žiniasklaidos pranešimus, ūkininkai išties švaisto pinigus prabangiems automobiliams, protestai ir skundai gali atrodyti mažų mažiausiai nesuprantami.

Ne visi vienodi

„Mano nuomone, tai netiesa, kad gyventojai turi neigiamą pažiūrį į ūkininkus. Gal į labai stambius ūkininkus?“ – abejojo ekonomistas, sociologas, socialinių mokslų habilituotas daktaras Boguslavas Gruževskis.

Prof. Romas Lazutka lyg tęsdamas mintį nurodė: „Aš suprantu, kad ūkininkų yra įvairių – stambių žemvaldžių ar nedidelių šeimos ūkių. Pagal idėją, ūkininkais ir turėtų būti vadinami tie, kurie dirba šeimos ūkyje. Iš tiesų, apie ūkininkus visuomenėje žinoma labai mažai.“

Galbūt tai ir yra priešiškumo apraiškų šaknis? „The New York Times“ kalba apie Europos žemės ūkio oligarchus. Bet tuo pačiu ir atskleidžiama, kaip dėl to nukenčia smulkieji ūkininkai. Lietuvoje anaiptol ne visi ūkiai taip pat yra vienodi. Tik greičiausiai apie tai viešoje erdvėje kalbama per mažai.

„Būtina plačiau informuoti Lietuvos visuomenę, kad ūkininkai Lietuvoje yra labai skirtingi. Parodykite, kaip jie pasiskirsto pagal žemės plotus, pagal turimą techniką, pagal gaunamą paramą iš ES bei gyvenimo lygį. Matant tikrą vaizdą apie ūkininkų gyvenimą nepagrįstų kalbų bus žymiai mažiau“, – išeitį mažinant visuomenės ir ūkininkų konfrontaciją nurodė B. Gruževskis.

Facebook komentarai