Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kodėl Lietuvos miškai yra tokie patrauklūs investuotojams iš užsienio?

Autorius: dr. Ekaterina MAKRICKIENĖ, dr. Rasa VAITKEVIČIŪTĖ, VDU Žemės ūkio akademija
Ekaterina Makrickienė ir Rasa Vaitkevičiūtė.
Ekaterina Makrickienė ir Rasa Vaitkevičiūtė.
Printer Friendly, PDF & Email

2019 m. pabaigoje mes galėjome stebėti neeilinį reiškinį – užsienio kompanijos masiškai supirkinėjo Lietuvos miškus. Šio reiškinio priežastys yra gan aiški: nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ribojimas turėti daugiau nei 1 500 ha miško. Tačiau galima teigti, kad šis reiškinys nėra naujas – juk ne veltui daugelis užsienio kompanijų netgi atidaro Lietuvoje savo atstovybes. Kodėl Lietuvos miškai yra tokie patrauklūs investuotojams iš užsienio? Pabandykime atsakyti į šį klausimą.

Vienas iš akivaizdžių atsakymų yra tas faktas, kad būdama ES dalimi, turėdama atvirą ekonomiką ir poziciją pasaulio rinkų atžvilgiu, Lietuva tapo labai patogia šalimi medienos rinkos vystymui. Patogi geografinė padėtis Europos centre, jūros uostas ir geras kelių tinklas šalį daro puikiai prieinamą įvairiam transportui, o tai sudaro ir geras sąlygas medienos ir jos produktų eksportui. Nepamirškime ir apie klimato sąlygas: Lietuvoje jos yra pakankamai neblogos ir spygliuočių, ir lapuočių auginimui, todėl galima tikėtis turėti rūšių įvairovę rinkoje.

a

Kalbant apie klimatą, galima teigti ir priešingą dalyką: juk Lietuvoje nėra taip šilta, kad miškas turėtų labai didelį prieaugį. Juk jeigu yra noras investuoti į mišką, galima rinktis pavyzdžiui, eukalipto plantacijas Portugalijoje, kurios auga gerokai greičiau. Tačiau čia slypi ir kitas miško ūkio ypatumas: nors investicijos į mišką Lietuvoje atsiperka ne taip greitai, bet ir rizikos čia yra mažiau. Šiltesnio klimato šalyse miško gaisrai yra dažna problema, ir nors Lietuvos miškuose yra kitokių rizikų, didžiausia grėsmė investicijoms mums nėra tokia baisi. Nors investicijos laikotarpis Lietuvos miškuose gali būti ilgokas, specialistai teigia, kad vidutinė metinė grąža investuojant į Lietuvos miškus yra apie 2 proc. Ir vardan tų 2 proc. reikia tinkamai prižiūrėti savo investiciją, tai yra gerokai daugiau, nei tiesiog padedant pinigus tam pačiam laikotarpiui į banką.

Geras sąlygas rinkoje užtikrina ir aukštas šalies miško bei medienos resursų apskaitos lygis. Kadangi valstybinė miškų inventorizacija yra atliekama visuose šalies miškuose, Lietuvos miškų kadastras apima visumą duomenų apie miško išteklių kiekį, miškų nuosavybę, jų kokybę, ekonominę, socialinę ir ekologinę vertę. Reguliarus duomenų atnaujinimas užtikrina jų aktualumą bei galimybę strateginiam planavimui, kas palengvina rinkos pokyčių stebėjimą.

a

Gan aukštas lygis gali būti pastebėtas ir šalies strateginiame miško ūkio planavime. Dar 2002 m. buvo priimtas įstatymas dėl ilgalaikės Lietuvos miškų politikos ir jos įgyvendinimo strategijos. Taip pat reguliariai yra leidžiamos ir tikslinamos nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programos. Šiuo metu galiojančioje programoje numatyti keli uždaviniai, kurie gali ypatingai sudominti užsienio investuotojus: „7.4.1. Atnaujinti ūkinę-komercinę veiklą visuose nuosavybės teisėms į žemę atkurti rezervuotuose ir šiam tikslui nepanaudotuose miškuose, juos pardavus aukcionuose arba priskyrus valstybinės reikšmės miškams“; „7.4.2. Suderinti miško ugdomųjų, sanitarinių ir pagrindinių kirtimų apimtį, padidinti smulkios nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų panaudojimo biokurui gaminti apimtį“; „7.5. Didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą“; „7.6.1. Skatinti investicijas į miškus ir miškų ūkį, ypač inovacijas“.  Taip pat sektoriaus plėtros klausimai yra detalizuoti ir kituose dokumentuose, kurie yra suderinti su ES direktyvomis, plėtros principais bei struktūrinių fondų panaudojimo galimybėmis.

a

Turbūt, viena iš svarbiausių Lietuvos miško sektoriaus patrauklumo prielaidų yra tame, jog miško ūkio ir medienos perdirbimo specialistų kvalifikacija yra ganėtinai aukšta. Statistika rodo, kad miškų sektoriaus įmonėse ir organizacijose apie 60 proc. dirbančių specialistų turi aukštąjį išsilavinimą. Tokia aukšta miškininkystės ir medienos perdirbimo specialistų kvalifikacija užtikrina efektyvų sektoriaus vystymąsi, gerėjančią medienos rinkos infrastruktūrą, augantį verslininkų skaičių ir kvalifikaciją. Jau šiuo metu užsienio firmos, atidarančios savo filialus Lietuvoje yra linkusios ne siųsti į Lietuvą savo specialistus, o įdarbinti žmones „vietoje“. Žinoma, taip nutinka ir dėl to, jog Lietuvos specialistų darbo kaštai yra mažesni, tačiau vargu ar maži darbo kaštai kompensuotų darbuotojų žemą kvalifikaciją ir užtikrintų tokią jų paklausą.

Taigi, reziumuojant, galima tikėtis, kad Lietuvos privačių miškų sektorius ateityje plėsis ir toliau. Tikėtina, kad ateityje darbuotojų kvalifikacija ir patogi geografinė padėtis pritrauks investuotojus ne tik į medienos žaliavos ruošimą, bet ir į medienos perdirbimo sferą, kas sukurtų papildomas darbo vietas regionuose. Taip pat toks sektoriaus plitimas sudaro prielaidas ne tik užsienio kapitalo pritraukimui, bet ir Lietuvos privačius miškus tvarkančioms ir administruojančioms įmonėms susikurti bei sėkmingai veikti.

Facebook komentarai