Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ko laukti grūdų augintojams? Ar derlius ir supirkimo kainos nudžiugins?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nei karantinas, nei pandemija, atrodo, nėra ta force majeure aplinkybė, stipriai paveikusi Lietuvos žemdirbių kasdienybę. Bet, veikiausiai, reikėtų nepamiršti pridėti dalelytę – kol kas. Kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja tarp šio sektoriaus ūkininkų? Ar jau galima prognozuoti būsimą derlių ir tikėtis palankių supirkimo kainų?

Sausra ant nosies

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas pažymi, kad dabartinę pasėlių ir vasarinių kultūrų būklę vienu sakiniu apibūdinti būtų sunku.

„Vizualiai žiūrint ten, kur žemės našumo balas geresnis, žieminės kultūros dar laikosi. Bet tam tikrose vietose, kur dirvožemis lengvesnis, jau šioks toks pageltimas matosi. Akivaizdu, kad trūksta drėgmės, nes neįsisavinamos ir maisto medžiagos“, – nurodė jis.

Tuo tarpu vasarojui – kviečiams, miežiams, avižoms, pupoms ir kitoms kultūroms – drėgmės jau stinga ženkliau. „Kai kurios [tai yra, sėklos – aut. past.], gavusios daugiau drėgmės, išdygusios, kitos – dar tik dygsta. Matosi, kad pasėlis nebus vienodas, jeigu nesulauksime lietaus. Jeigu dabar sulauktume jo, būtų galima tikėtis, kad dar šiek tiek atsigautų“, – įžvalgomis dalijosi J. Talmantas.

Šiuo klausimu jam pritaria ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas: „Lietaus stygius pradeda jaustis. Mat jau daugiau nei mėnuo nebuvo ženklesnio lietaus beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Tad žieminių pasėlių augimas yra sulėtėjęs. Treti metai iš eilės ta pavasarinė sausra gali atsiliepti derliui.“

(Ne)dėkingos derliaus prognozės

Jeigu įsibėgėjus žiemai daugelis kalbėjo apie tai, kokia ji palanki žiemkenčiams ir prognozavo gausų derlių, tai dabar greičiausiai jau prikando liežuvius.

„Dabar prognozuoti, koks bus derlius, tikrai nesiimčiau“, – pabrėžė A. Macijauskas. Tačiau, galiausiai, išskyrė kelias sąlygas, kurios gali turėti įtakos: „Jeigu gegužės mėnesį gausim lietaus, bet ne tiek, kad nulyja kelias minutes lengvas lietutis, o iškrenta bent 20–30 mm lietaus, tai tada galima prognozuoti, kad derlius gali būti neblogas.“

„Kaip sakoma, galime daryti viską, o Dievas žiūri ir juokiasi. Daugeliu atveju įvairios žurnalistų, mokslininkų ar politikų prognozės nepasitvirtina“, – savo požiūrį šiuo klausimu turi ir J. Talmantas.

Visgi ir jis pridūrė, kad jeigu artimiausiu metu pagaliau aplankys lietus, būtų galima tikėtis daugiau. Bet jeigu nutiks priešingai – derlius gali būti panašus į pernykštį ar netgi mažesnis.

Poveikis supirkimo kainoms

Lygiai taip pat nėra lengva iš anksto spręsti ir apie grūdų supirkimo kainas. Tai, kad pagal leidinio „Agrorinka“ duomenis, kovo mėnesį Lietuva eksportavo 3 kartus daugiau grūdų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nėra atsitiktinumas.

„Kviečių kainos kol kas laikosi pakankamai aukštam lygyje“, – pastebėjo A. Macijauskas. Tačiau jis pažymėjo, kad rapso kainos yra šiek tiek nukritusios.

Pasak LGAA vadovo, tam įtakos turi rekordiškai žemai kritusi naftos kaina. „Rapso kaina tiesiogiai koreliuoja su naftos kainomis. Jeigu šios nors šiek tiek pakils, tikimės, kad ir rapso atsigaus“, – nurodė jis ir tuo pačiu pridūrė, kad jos tikrai nėra nukritusios į žemumas ir išlaiko gana gerą lygį.

Kas laukia sezono pabaigoje – dar nežinia. J. Talmantas atkreipė dėmesį į tai, kad žvelgiant pasauliniu mastu grūdų atsargų nestinga tikrai. Nors pastaruoju metu Rusija dėl švelnios žiemos ir susidariusio lietaus trūkumo eksportą pristabdė, tą patį padarė ir Ukraina, visgi LŪS vadovas abejoja, ar šios dvi šalys turėtų įtakos tarptautinei situacijai biržoje. Pasak jo, šiuo metu galima tikėtis panašių supirkimo kainų, kaip ir pernai.

„Jeigu gausim lietaus ir derlius padidėtų, tai gali būti ir netgi mažesnės nei daugiametis vidurkis arba praėjusių metų kainos. Apie didesnes būtų sunku ir svajoti“, – mintimis dalijosi J. Talmantas.

Finansų stygiaus grėsmė

„Dabar mums didžiulį nerimą kelia kita bėda. Tai yra, kad žemės ūkio sektorius, ypatingai Lietuvoje, jau pradeda justi didžiulį finansinį resursų stygių. Yra sunkiau sulaukti už žaliavas mokėjimų atidėjimo“ – pastebėjo A. Macijauskas, pridurdamas, kad tuo remiantis galima spėti, jog ūkininkai taip pat bus spaudžiami kuo greičiau parduoti naują derlių. Be to, ir atsiskaitymas už jį gali trukti ilgiau nei įprastai.

Tokio scenarijaus galima tikėtis, jeigu nebus imtasi jokių priemonių. „Jeigu nebus suteikta mūsų sektoriui lengvatinių paskolų su valstybės garantija, kurių reikia, mūsų skaičiavimais, mažiausiai apie 100 mln. Eur“, – sąlygas įvardijo LGAA vadovas.

Pasak jo, ekonominė krizė, tiksliau – jos banga, kaip cunamis atsiris po kurio laiko. Ir tas laikas bus rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai.

„Ta banga ateis ir tikrai pritrūksim finansinių resursų. Tą mes aiškiai žinom ir siunčiam signalą vyriausybei, kad paruoštų atitinkamas pagalbos priemones grūdų sektoriui“, – sakė A. Macijauskas.

Tai itin svarbu, mat priešingu atveju tarptautinėje biržoje grūdų supirkimo kainos galės būti nors ir labai aukštos, Lietuvoje jos išliks žemos, ūkininkai jaus spaudimą parduoti derlių kuo greičiau, o pati prekyba grūdais šalyje strigs.

Ateities sandoriai – išsigelbėjimas?

„Žiūrint 5 metus atgal, kai daugelis neatsakingai sudarinėdavo išankstines grūdų pardavimo sutartis ir įvertindavo tai, kiek gali prikulti, nepasiteisino“, – savo įžvalgas apie išankstines grūdų pardavimo sutartis kalbėjo J. Talmantas. Jis taip pat prisiminė, kad tuomet netrūko ir teismų, ir nukentėjusiųjų.

Dabar situacija pasikeitė ir ūkininkai tokias sutartis sudarinėja kur kas atsargiau. LŪS vadovas pažymėjo, kad tokie išankstiniai sandoriai vertingi gali būti tuomet, jeigu žemdirbiai atidžiai pasiskaičiuoja savo investicijas, savikainą ir įvertina, ar siūloma kaina jas padengia ir dargi atneša bent šiek tiek pelno. Bet jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju į tai reikia žiūrėti itin atsakingai.

A. Macijauskas teigia, kad išankstinės grūdų pardavimo sutartys pasiteisina tik tuomet, kai laikomasi trijų pagrindinių taisyklių: „Tai yra, neparduoti iš anksto daugiau nei trečdalio savo planuojamo derliaus, sudaryti sandorius su patikimais partneriais ir labai atidžiai perskaityti sutartis.“

Deja, pasak pašnekovo, dažniausiai jų yra nepaisoma.

Facebook komentarai