Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Klimato kaitos pasekmės – kur link einame?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Printer Friendly, PDF & Email

Ekstremalūs orai, nesėkmės klimato pasekmių švelninime, stichinės nelaimės, biologinės įvairovės nykimas ir žmogaus sukeltos aplinkos katastrofos yra didžiausios tikėtinos rizikos pasaulio ekonomikai., įvardintos Pasaulio ekonomikos forume 2020.

Pasaulyje atliekama įvairūs klimato kaitos padarinių vertinimai, palyginimai, prognozės.  Vienas jų – Klimato kaitos rezultatų indeksas, kurio tikslas – parodyti kaip šalys kovoja su klimato kaitos padariniais (https://www.climate-change-performance-index.org).

Indeksas rodo pagrindinius regioninius klimato apsaugos ir veiklos mažinant neigiamus padarinius rezultatų skirtumus 57 įvertintose šalyse ir ES. Indekso rezultatų reitingą apibūdina bendras šalies indeksas, susidedantis iš 14 subindeksų, suskirstytų į keturias kategorijas „ŠESD išmetimas“, „Atsinaujinanti energija“ ir „Energijos suvartojimas”, „Klimato politika“. Labai aukšto indekso neturi nei viena šalis. Tai reiškia, kad su klimato kaitos padariniais kovojama nepakankamai, neturima konkrečių, tiksliai ir labai gerai veikiančių priemonių.

2019  metų rezultatuose aukščiausią indeksą turi Švedija. Ji užima 4 vietą(trys pirmosios vietos nebuvo skirtos nei vienai šaliai), po jos eina Danija (5) ir Marokas (6). Šių metų žemiausią indeksą turi Irano Islamo Respublika (57), Korėjos Respublika (58), Kinijos Taipėjus (59), Saudo Arabija (60) ir JAV (61).  Šiose šalyse  visų kategorijų rezultatų vertinimas yra žemas arba labai žemas.

Tarpvalstybinė kKlimato kaitos  komisija pastebi, kad klimato kaitos padarinių poveikis pasaulyje pastebimas jau dabar ir prognozuojama, kad jis taps vis akivaizdesnis. Numatoma, kad vis dažniau kartosis ir stiprės gamtos stichijos – karščio bangos, sausros ir potvyniai. Europoje vidutinė temperatūra labiausiai pakilo Pietų Europos ir Arkties regionuose. Kritulių kiekis labiausia sumažėjo Pietų Europoje ir padidėjo šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Tai daro poveikį natūralioms ekosistemoms, žmogaus sveikatai ir vandens ištekliams. Daugiausia žalingų pasekmių patirs miškininkystė, žemės ūkis, turizmas ir statyba. Šiaurės Europos žemės ūkio sektoriui tam tikras temperatūros pakilimas gali būti naudingas.

Europos komisija pateikia pagrindines klimato kaitos priežastis:

•  Deginant anglis, naftą ir dujas susidaro anglies dioksidas ir diazoto oksidas.

• Iškertami miškai (miškų naikinimas). Medžiai padeda reguliuoti klimatą, nes jie iš atmosferos sugeria CO2. Todėl, juos iškirtus, teigiamas poveikis prarandamas, o medžiuose susikaupęs anglies dioksidas vėl išskiriamas į atmosferą ir sustiprina šiltnamio efektą.

•  Gyvulininkystės plėtra. Karvės ir avys, virškindamos pašarą, išskiria didelį kiekį metano.

•  Iš trąšų, kuriose yra azoto, į atmosferą išsiskiria diazoto oksidas.

•  Fluorintos dujos itin skatina visuotinį atšilimą, jų poveikis yra iki 23 000 kartų didesnis nei CO2. Laimei, jų išskiriama mažiau, o dėl ES priimtų reglamentų pramonėje jų palaipsniui atsisakoma (https://ec.europa.eu/clima/change/causes_lt).

Ar suvaldysime vykstančiu procesu, priklauso nuo mūsų visų sutelktų pastangų ir vartojimo pokyčių.

Nuo industrinės ekonomikos turime pereiti prie bioekonomikos.  

Facebook komentarai