Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kintančios sąlygos visus verčia mąstyti

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Ne tik Lietuvoje, bet ir Kazachstane šiemet rekordiškai šilta, tik sniego ten gamta nepagailėjo. Vytauto Liako nuotr.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Kazachstane šiemet rekordiškai šilta, tik sniego ten gamta nepagailėjo. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kazachstano žemdirbių organizacijos pakvietė į tarptautinę konferenciją aptarti žemdirbiams rūpimų klausimų. Kazachstanas dažniausiai nereklamuojamas kaip žemės ūkio regionas, akcentuojama nafta, uranas ir kitos naudingos iškasenos, patys kazachai šmaikštauja, kad pas juos randami visi žemiški ir nežemiški metalai. Pastaruoju metu dažnai pabrėžiama, kad šalyje buvo ir yra svarbus žemės ūkis.

Neįprasta lietuvio akiai

Žemės ūkio specialistai sako: „reikia būtinai keistis patiems ir keisti technologijas, nes iki šiol buvo vykdoma destruktyvi žemdirbystė, pažeistas vandens režimas, vandenį čia reikia labai tausoti, nes kritulių per metus iškrenta iki 300 mm, reikia nemažai lėšų dirvožemių rekultivacijai, daugelyje ūkių žemas žemdirbystės lygis, trūksta naujų žinių, dėl to pirmiausiai nukentėjo dirvožemiai ir jie labai sparčiai degraduoja“.

Ūkiai tikrai dideli, konferencijoje dalyvavo specialistai iš ūkių, kuriuose dirbama nuo 40 000 iki 700 000 ha. Yra keletas ūkių po milijoną (1,0 – 1,5 mln.) hektarų. Ūkiai dideli, dėl to ir problemos nemažos. Viena iš mums neįprastų problemų, tai į laukus nukrentančios raketų dalys, jas surenkant išvažinėjami pasėliai. Ar tai tiesa, sunku patikrinti, bet nuotraukos įspūdingos.

Didžiausia problema – dirvožemio degradacija. Kai kuriuose regionuose daug problemų kelia tai, kad didžiuliai plotai užlieti nafta. Mokslininkai iš Lietuvos tiria dirvožemio pavyzdžius ir kartu su biologinių preparatų gamintojais ieško mikroorganizmų, galinčių pagreitinti dirvožemio regeneraciją.

Sausas žemyninis klimatas daro savo. Tiesa, klimato pokyčiai jaučiami ir be specialios įrangos. Jei šiuo metu regione, kuriame vyko konferencija, turėtų būti  -25 – 35 °C šalčio, oro temperatūra buvo -2 +2°C. Na, sniego tikrai pakankamai, vietomis iki 2,5 m, laukuose – apie metrą. Stiprus vėjas dalį sniego nupusto, dėl to kelius užneša labai greitai, yra kelių, kur automobilius savininkai pasiims tik pavasarį, nutirpus sniegui (vairuotojus ir keleivius išgabeno gelbėtojai). Žemdirbiai čia išmokę taupyti drėgmę, „gaudo“ sniegą ir tikisi, kad sukaupta drėgmė taip greitai neišgaruos. Tačiau tikėtis viena, o kažką daryti yra kita.

Dirvožemis – nualintas

Žemdirbių organizacijos neatsitiktinai surengė konferenciją, jei prieš dešimtmetį dirvožemio degradacija apėmė daugiau pietinę šalies dalį, tai šiuo metu procesas intensyvėja ir šiaurinėje dalyje, kur sutelkta augalininkystė. Šios šalies žemdirbiai praktiškai nelabai kuo skiriasi nuo kitų šalių, būdingas konservatyvus požiūris. Kodėl nekeičiate sprendimų? Nuskambėjo labai girdėtas atsakymas: o jei negausime ir to, ką gauname dabar. Tenkina 3 t/ha kviečių derlingumas? Žinoma, ne! Jei taip būtų galvoję traktorių, automobilių, lėktuvų ir t.t. kūrėjai, ką turėtume šiandien?

Žmonijos uždavinys per visą gyvavimo istoriją buvo aprūpinti gyventojus maisto produktais. Maisto šaltinis visuomet buvo vandenynas ir žemė. Svarbiausi maisto produktai – duona, daržovės, vaisiai, gyvulininkystės produkcija. Visa tai duoda dirvožemis. Dirvožemio naudojimas žemdirbystės produkcijos gamybai neišvengiamai keičia natūralias dirvožemio savybes.

Blogiausia, kad blogėja svarbiausia dirvožemio savybė – derlumas. Dirvožemio derlumo sąvoka labai plati, mažėja derlumas, tai reiškia, kad kinta dirvožemio biologinis aktyvumas, keičiasi cheminės ir fizikinės savybės, pasikeičia dirvožemio dujų ir vandens santykis. Žemdirbiai sako, kad jau nėra kur trauktis, degradacija pasiekė tokį lygį, kad reikėtų kai kur atsisakyti žemdirbystės. Belieka pasakyti, kad visos ekologinės problemos atsirado dėl antropogeninės perkrovos ir neracionalaus žemių naudojimo.

Naudojamos žemės dirbimo technologijos destabilizavo ekologinę aplinką ir pagreitino dirvožemio degradaciją. Žinoma, yra objektyvių priežasčių, šalis patenka į didžiausių valstybių dešimtuką, o pagal žmonių skaičių užima 80 vietą, tai reiškia, kad 2 proc. žemės rutulio užimančioje šalyje gyvena 0,3 proc. pasaulio populiacijos. Dėl to į žemės ūkį niekas rimtai ir nežiūrėjo, visų akys nukreiptos į pramonę. Dėl šių priežasčių šiandien labai svarbu neatidėliojant spręsti ekologines dirvožemio problemas.

Pamokos

Ūkiai dideli, dirba galinga technika ir atliekant darbus labai pakeičiama dirvos struktūra, prisiminkime, kad pas mus ūkininkai taip pat neseniai atkreipė dėmesį į technikos važinėjimo lauke kultūrą. Vietos mokslininkai sako, kad stiprus antropogeninis poveikis pakeitė morfologines, agrochemines, fizines dirvožemio savybes, tačiau gerai tai, kad nepakito genetinis dirvožemio profilis. Labiausiai neramina, kad dirvožemio humusingumas per 60 metų sumažėjo trečdaliu, o laistomuose plotuose – 60 proc. Skaitoma, kad mažai humisingų dirvožemių šalyje daugiau kaip 60 proc., o laistomuose plotuose – 98 proc. Su derliumi išnešamų maisto medžiagų kiekis šimtus kartų viršija įnešamų maisto medžiagų kiekius.

Savo pranešimuose atkreipėme dėmesį, kad, norint atstatyti dirvožemio sveikatą, negalima palikti dirvožemio atviro, reikia auginti tarpinius augalus arba suformuoti augalinių liekanų sluoksnį. Augalinės liekanos arba augalai saugo dirvožemį nuo vėjo erozijos, neplinta piktžolės, pagerėja vandens infiltracija, sumažėja vandens garavimas. Labai gerai, kad ūkiuose diegiamos tiesioginės sėjos technologijos.

Sakėme, kad ir Europoje ne visi ūkininkai tinkamai vertina dirvožemį. Kai kurie net įsigudrina iš laukų išvežti augalines liekanas, ramindami save, kad jos trukdo sekantiems darbams. Paminėjome, kad pereinant prie tiesioginės sėjos, labai svarbu įvertinti augalinių liekanų reikšmę, jei liekanų kiekis nepakankamas, maža augalų įvairovė, vandens nuostoliai išliks ir bus sunku tikėtis teigiamo tiesioginės sėjos rezultato.

Žemdirbiai turi suprasti, kad tiesioginės sėjos sėkmė priklauso ne nuo žemės dirbimo atsisakymo, o nuo augalinių liekanų kiekio dirvos paviršiuje. Augalinės liekanos esmingai pagerina tiesioginės sėjos rezultatus. Jei nepakanka augalinių liekanų, gaunamas mažesnis augalų derlingumas, nes dirvožemį veikia krituliai, saulė, silpsta biologinis dirvožemio aktyvumas. Dėl to mes visuomet rekomenduojame augalines liekanas apipurkšti mineralizaciją skatinančiais preparatais.

Nustatyta, kad panaudojus mikrobiologinius preparatus, pavasarį dirvožemyje randama daugiau mineralinio azoto, augalai greičiau pradeda vegetaciją. Tyrimais nustatyta, kad tiesioginė sėja be dirvos paviršiaus padengimo neduoda teigiamo rezultato, taip kaip bandymas su nepritaikyta sėjamąja pasėti tiesiai į ražienas. Daug pavyzdžių Amerikoje, kai ūkininkai perėjo prie tiesioginės sėjos, daugiau žemės agresyviai nedirbo, tokių pavyzdžių yra Latvijoje ir Lietuvoje.

Norint atsikratyti dirvos suslėgimo, reikia atsisakyti agresyvaus žemės dirbimo, kaupti augalines liekanas, naudoti mikrobiologinius preparatus ir taikyti augalų rotaciją. Tuomet augalų šaknys, mikroorganizmai, sliekai ir kiti gyviai purens dirvožemį, o glomalinas suriš dirvožemio daleles į patvarius agregatus, taip formuosis tinkama dirvožemio struktūra. Specialistai iš Anglijos vietos žemdirbiams rekomendavo atsisakyti juodojo pūdymo, o daugiau dėmesio skirti tarpiniams augalams ir auginamų augalų rotacijai, šiuo metu labai palankus metas, nes Kazachstano vyriausybė skirs išmokas sojų augintojams, atsiranda gera proga pagerinti dirvožemius, bet yra viena sąlyga: sojos anksčiau neaugintos, siekiant gerų rezultatų, reikės naudoti specifines bakterijas ir remiantis kitų šalių patirtimi panaudoti mikroorganizmus, atpalaiduojančius iš dirvožemio fosforą.

Žemdirbiams neramu, kad tarpiniai augalai ištrauks iš dirvožemio drėgmę ir jos neužteks pagrindiniams augalams, tačiau nieko negalėjo atsakyti į retorinį klausimą: „o arimas ir juodasis pūdymas – saugo drėgmę? Klausimas, žinoma, aktualus sauso klimato regionams, dėl to reikia mokytis tausoti drėgmę, rinktis augalus, eikvojančius mažiau vandens. Mūsų patarimas buvo derinti posėlinius augalus su mikrobiologiniais preparatais, bakterijos akumuliuoja drėgmę, o augalinės liekanos uždengia paviršių ir padidina vandens naudojimo efektyvumą.

Po kiekvienos konferencijos žemdirbiai likdavo diskusijoms, kurios tęsdavosi dar valandą, tai rodo, kad žemdirbiams temos, apie kurias kalbėta, aktualios ir jie jau nori pokyčių. Patys sako, kad turi naujausią techniką, bet dabar reikia technologinių sprendimų, technika – tik įrankis, naudojama neracionaliai, neišspręs problemų.

 

Facebook komentarai