Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių: mėsininkai mato galimybes, pienininkai prašo valdžios paramos

Autorius: BNS
Jei mėsos perdirbėjai mato daugiau galimybių, tai "Pieno centro" vadovas Egidijus Simonis teigia, kad būtina valstybės pagalba.
Jei mėsos perdirbėjai mato daugiau galimybių, tai "Pieno centro" vadovas Egidijus Simonis teigia, kad būtina valstybės pagalba.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau atsivėrė didžiulė Kinijos rinka. Naujokai joje turi rimtų lūkesčių, tačiau Kinijoje jau dirbančių įmonių atstovai teigia, jog ji dažnai nepateisina lūkesčių.

Maisto ir veterinarijos tarnyba pernai suderino penkis gyvūninių maisto produktų eksporto sertifikatus: gauti leidimai džiovintai ar rūkytai jautienai į Peru, šaldytai jautienai į Kiniją, sudėtiniams maisto produktams į Ukrainą, kiaušinių gaminiams į Naująją Zelandiją bei žuvies produktams į Serbiją.

Pernai taip pat leista eksportuoti grūdus ir šienainį į Kiniją, arklius į Japoniją, gyvūnų ėdalą į Serbiją ir Taivaną, kailius ir odas į Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją bei Ukrainą, taip pat kitus produktus.

Mato galimybių Kinijoje

Daugiausiai maisto prekių Lietuvos įmonės veža į kitas Europos Sąjungos šalis, o tarp trečiųjų šalių rinkų pirmoji yra Ukraina. Visgi daugelis verslininkų įžiūri dideles eksporto į Kiniją galimybes.

Mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos agrofirma“ gruodžio pradžioje išsiuntė pirmąją 24 tonų jautienos siuntą į Kiniją. Kol kas sutartis pasirašyta dėl vienos siuntos, tačiau įmonė tikisi jų daugiau. Tai kol kas vienintelė Lietuvos įmonė, galinti eksportuoti šaldytą jautieną į Kiniją, tačiau leidimo dar laukia „Biovela-Utenos mėsa“ bei „Agaras“.

Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius teigia, kad perdirbėjai Kiniją mato kaip pagrindinę rinką, tačiau į ją nelengva patekti.

„Kinija būtų viena iš stiprių alternatyvių rinkų. Ten paklausa yra neribota, reikia sugebėti įeiti ir dirbti joje. Tiesiog turi pasiūlyti gerą kiekį, kainą. Kol kas yra viena eksportuojanti įmonė ir dvi norinčios, paskui gal ir daugiau norėtų, bet reikia pirmiausia pažiūrėt, kaip didiesiems, pagrindiniams sekasi“, – BNS sakė E. Mackevičius.

Nuo rudens į Kiniją jau iškeliavo ir pirmieji keturi laivai su 260 tūkst. tonų lietuviškų kviečių. Grūdininkai planuoja eksportą plėsti, tačiau leidimas – tik kviečiams, dar laukiama ankštinių augalų, miežių ir rapsų eksporto leidimų. 

„Leidimą gauti užtruko beveik šešerius metus, bet sugebėjome rasti partnerius ir pavyko parduoti grūdus. Manome, kad ir toliau tie santykiai bus ir pavyks su jais dirbti“, – BNS sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė.

Grūdai šiuo metu vežami į ES šalis, taip pat į Saudo Arabiją, Turkiją, Keniją, Pietų Afrikos Respubliką, Sudaną, Tunisą bei Indoneziją.

Įmonės turi ir daugiau eksporto į trečiąsias šalis leidimų, tačiau ne visus naudoja. Pasak D. Ruščiauskienės, anksčiau įmonėms ypač svarbi buvo ir Indijos rinka, kur vežti žirniai. Tačiau Indijai padidinus muitus, prekyba nebevyksta.

Dažnai nepateisina lūkesčių

20 Lietuvos įmonių vienijančios Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas sako, kad Kinija dažnai nepateisina didelių vilčių, todėl auga eksportas į Taivaną, Vietnamą ir Pietų Korėją.

„Ilgalaikis įdirbis duoda savo vaisių Azijos rinkose, bet ne visur. Kinija dažniau nepateisina lūkesčių, negu pateisina. Daugiau vilčių, bet mažiau rezultatų, nes didelė šalis, gal uždarumas, gal paskęstam toje šaly. Nepavyksta įeiti į rinką, maži importuotojai ir daugiau vilčių, šnekų, įsivaizdavimų, kaip čia baisiai gera rinka“, – BNS sakė G. Bagušinskas.

Pasak jo, neretai eksportas į Kiniją pasibaigia su pirmosiomis siuntomis, tačiau Taivane, Vietname ar Pietų Korėjoje lietuviški produktai pamažu įsitvirtina.

G. Bagušinsko teigimu, gėrimų gamintojams neblogai sekasi dirbti su Rusija, o dėl stiprėjančios ekonomikos ir valiutos auga eksportas į Ukrainą.

Pienininkai norėtų valdžios paramos 

Tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis sako, kad Kinijoje įsitvirtinti ir konkuruoti sudėtinga, procesus palengvintų valdžios parama įkuriant bendrus sandėlius.

„Labai ilgai laukėme leidimo, dirbome daug metų, kai gavome, labai džiaugėmės ir galvojome, kad viskas pajudės. Bet reikalingas ne tik leidimas, o ir atstovai ten. Kalbame su ministerijomis ir Vyriausybe, kad imtų danų pavyzdį, kurie Kinijoje turi valstybės remiamą atstovybę, sandėlius, į kuriuos važiuoja produkcija ir bendrai sutvarkomi dokumentai. Kiekvienai įmonei atskirai vežti yra sudėtinga ir brangu“, – BNS sakė E. Simonis.

Pasak jo, pieno perdirbėjai į Kiniją daugiausiai veža sausų pieno produktų, be to, ieškoma rinkos sūriams, nes tai – pagrindinė eksporto produkcija.

„Pagrindinę pieno produktų eksporto dalį Lietuvoje sudaro sūriai, bet pagal skonio savybes, kinai tokių produktų nevalgo, tai reikėtų nebent į „Mcdonald`s“ ar picerijas tos šalies. Bet kadangi veža visa Europa, labai sunku įsitvirtinti ir konkuruoti“, – teigė E. Simonis.

Jo teigimu, pasiteisino eksportas į Indoneziją – dalis Lietuvos įmonių jau turi leidimus, kitos dar laukia.

E. Simonis pabrėžė, kad eksporto rinkos dėl įvairių aplinkybių kasmet gali keistis. 

„Yra 140 šalių, į kurias būtų galima eksportuoti, bet eksportuojama tik į 65. Pietų Amerika, Čilė, Argentina – patvirtinimas buvo gan nesunkus leidimų, (...) bet keli metai iš eilės ten defliacija, prastas ekonomikos lygis ir neapsimoka eksportuoti, bet gal po kelerių metų pasitaisius ekonominiams rodikliams bus pradėtas eksportas“, – BNS teigė E. Simonis.

Daugiausia Lietuvos pieno produktų keliauja į ES šalis, bet ieškoma galimybių ir šiaurės Afrikoje, Azijos šalyse, Pietų Amerikoje.

Prioritetinės rinkos – JAV, Kinija, Izraelis, Japonija, Ukraina

Maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad šiemet prioritetinės rinkos išlieka JAV, Kinija, Izraelis, Japonija ir Ukraina. Visas jas siekiama atverti dar plačiau.

„Tos penkios prioritetinės šalys – visos mūsų įmonės norėtų eksportuoti. (...) Paprastai metų pabaigoje paprašom asociacijų, kad jos mums pateiktų prioritetines šalis. Jos pasirenkamos pagal įmonių pageidavimus, aišku, analizuojamos, žiūrima, kad nebūtų vienai ar dviem įmonėm naudinga, turi būti grupė įmonių“, – BNS sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius.

Planuojama, jog šiemet į Lietuvą atvyks JAV ekspertai, tikrinsiantys mėsos ir kiaušinių gamybos įmones, Kinijos specialistai – gyvūnų augintinių ėdalo ir jautienos subproduktų įmones, o Indonezijos – pieno perdirbimo įmones.

M. Staškevičius pabrėžia, kad leidimų suteikimas gali užtrukti kelerius metus.

2019 metais Lietuva į Ukrainą išvežė 959 tūkst. tonų maisto produkcijos, daugiausia – žuvies ir jos gaminių bei mėsos, į JAV eksportuota 144 tūkst. tonų pieno produktų, žuvies ir jos gaminių bei kitų prekių, į Izraelį – 4 tūkst. tonų pieno produktų, Į Kiniją - 3 tūkst. tonų, daugiausia pieno produktų, į Japoniją – 543 tonos, taip pat daugiausia pieno produktų ir mėsos gaminių.

Facebook komentarai