Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Kiek toli gali nuklajoti šernai ir kas platina AKM?

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS, medžioklės žinovas
2020 m. sausio 11 d. Krakių medžiotojų klubo medžioklės plotuose buvo sumedžiotas 2018 m. gruodžio 26 d. Bargailių miške ženklintas šernas.
2020 m. sausio 11 d. Krakių medžiotojų klubo medžioklės plotuose buvo sumedžiotas 2018 m. gruodžio 26 d. Bargailių miške ženklintas šernas.
Printer Friendly, PDF & Email

Kiek toli nuo savo gimtųjų vietų gali nuklysti šernai? Tarp medžiotojų sklando skirtingos nuomonės. Vieni teigia, kad suaugusios miškinės kiaulės, ypač patinai, nuo savo gimimo vietos gali nukeliauti ir 100 kilometrų ar dar daugiau, bet kiti mano, kad šernai yra labai sėslūs gyvūnai. Šernų gyvenamasis arealas labai platus ir beveik visur jų populiacijos yra labai gausios.

Šernas stambus žvėris, tad dabar, kai GPS (globalaus pozicionavimo sistema) siųstuvai pritaisomi paukščiams ar net stambesniems vabzdžiams, šernų migracijos klausimas, atrodo, galėjo būti seniai išspręstas. Matyt, kol taip masiškai neplito afrikinis kiaulių maras (AKM), mažai kam rūpėjo kokiais atstumais bastosi šie ilgašnipiai. 

Vienok, tose valstybėse, kur AKM atsirado anksčiau nei Lietuvoje, kai kurie tyrimai šernų migracijos srityje buvo atliekami. 2017 m. kovo 14 d. Kaune vykusiame medžiotojams ir veterinarijos darbuotojams skirtame seminare AKM priežiūros ir laukinių gyvūnų kontrolės klausimais tarptautinės kategorijos ekspertas lenkas Tomasz Padgorski‘s  pateikė informaciją apie Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje bei Italijoje atliktus bandymus, mėginant įvertinti šernų migraciją.

Suaugusiems šernams ant kaklų buvo uždedamos apykaklės su GPS siųstuvais, o jaunikliai žymimi įsagais ausyse. Nustatyta, kad suaugusios patelės, grupių vedlės, nuolatos gyvena toje pačioje teritorijoje (ar tame pačiame miške) apie 7 kv. km plote. Šernės dienoja irgi tose pačiose vietose, o naktimis kiek didesniais atstumais išeina pasimaitinti į laukus.

Iš viduryje Belovežo girios antkakliais pažymėtų 140 suaugusių šernų tik 10 proc. jų išsirengdavo į tolimesnes keliones, o likusieji gyveno grupėmis neišeidami iš girios. Anot lektoriaus, tik pavieniai šernai kartais nuklysta iki 20-28 km. Dažniausiai tai būna suaugę patinai rujos metu ar naujas grupes formuojančios patelės. Bet vėliau dauguma sugrįžta į senas nuolatinio gyvenimo vietas.

T. Podgorski pažymėjo, kad šernus didesniais atstumais nuklysti priverčia ir varyminės medžioklės. Tačiau po jų šernų grupės irgi sugrįžta į savo gyvenamąsias vietas. Kaip plačiai šernų kaimenės išsiblaško varyminių medžioklių metu, Lietuvos medžiotojai vieningos nuomonės neturi. Mano stebėjimai rodo, kad šernus, medžiojant su varovais ar netgi agresyviais šunimis, išvaryti iš gimtojo miško, jeigu, žinoma, jis užima bent 3 000-5 000 ha plotą, beveik neįmanoma. Varovų baidomi, šunų persekiojami, netgi apšaudomi šernai suka didesnius ar mažesnius ratus miške ir nebėga per laukus į kitus miškų masyvus. 

Įvertinti šernų migracijos apimtis bandoma ir Lietuvoje. 2019 m. LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyrius išvystė temą „Šernų pasiskirstymas teritorijoje ir socialinis elgesys: GPS sekimo pranašumai“ (darbo vadovė dr. Olgrida Belova).

Panaudojant GPS įrangą bei termovizines kameras individualiam bei grupiniam šernų stebėjimui, šernų judėjimo ir pasiskirstymo teritorijoje tyrimai buvo atlikti lapuočių su eglėmis miškų teritorijoje Panevėžio apskrityje Garsteikių - Jotainių miškuose ir Kauno apskrityje VMU Dubravos regioninio padalinio Dubravos girioje mišrių pušynų su eglėmis miško masyve.

Bandyta rasti atsakymą, ar šernas yra kaltas dėl AKM plėtros. Nustatyta, kad šernų migracija labiausiai priklauso nuo trijų faktorių: mitybos išteklių, aplinkos saugumo ir giminės pratęsimo užtikrinimo.

Nepatenkinus šių poreikių, sutrinka prisitaikymas prie aplinkos sąlygų ir iššaukiamas poreikis migruoti į kitas teritorijas. Esant nepakankamiems pirmiems dviem faktoriams, šernai ieško teritorijų su geresniais maisto ištekliais ir saugesnių plotų, kur jie mažiau trikdomi.

Trečiasis faktorius lemia daugiausia patinų migraciją rujos laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar palankūs yra pirmieji du faktoriai. Siekiant sumažinti žvėrių trikdymą bei galimą traumavimą, šernams sugauti pirmą kartą buvo parengta ir pritaikyta tinklinė gaudyklė, statoma jaukinimo vietose, o migracijai sekti buvo panaudoti GPS siųstuvai Sprootex Ultra

Kitose valstybėse siųstuvai tvirtinami antkakliuose. Tačiau antkakliai ant trumpų šernų kaklų laikosi blogai. Kai tarp antkaklio ir kaklo paliekamas nors ir mažas tarpelis, antkaklis lengvai pametamas, o kai antkaklis stipriai užveržiamas, sutrikdomas gyvūno elgesys, prastėja savijauta, ilgainiui žvėriui sukeliamas skausmas. Todėl po keleto siųstuvų praradimo buvo pabandyta  juos įtaisyti ausų įsaguose. Šis metodas pasiteisino, tačiau jį dar reikia tobulinti.

Tyrimais nustatyta, kad Panevėžio apskrityje šernų migracija vyko maršrutais „miškas – laukas“ maisto paieškos tikslais. Žvėrių judėjimas vyko 16,5 kv. km teritorijoje, o nuo ženklinimo vietos šernai vidutiniškai nuklysdavo 5,5 km. 

Kauno raj. Dubravos girioje analogiškai, kaip ir Panevėžio raj., ženklintų šernų, o su jais ir motininių grupių, judėjimas vyko iš dienojimo vietų miške į maitinimosi vietas laukuose ir atgal. Vidutinis nutolimo nuo ženklinimo vietų atstumas buvo 5,66 km.

Pasak dr. O. Belovos, nustatyta, kad šernai sudaro stabilias ir ilgalaikes motinines- šeimynines grupes, prie kurių prisijungia ir antramečiai patinai. Grupės vedlė yra dominuojanti patelė, paskui kurią seka visa šernų banda. Motininės šernų grupės nuolat  laikosi tam tikroje apibrėžtoje šeimyninėje teritorijoje. Stebėjimų metu nustatyti judėjimo teritorijoje atstumai rodo apie šernų sėslumą ir neženklias klajones savo gyvenamosios teritorijos ribose. Kiek toliau gali nuklysti patinai rujos metu. Vienas Dubravos girioje ženklintas kuilys buvo perplaukęs Kauno marias ir nuklydęs į Kruonio mišką Kaišiadorių rajone.

Dėl šernų migracijos tyrimo ausų įsagais šernai buvo ženklinami ir Radviliškio raj. Bargailių miške VDU ŽŪA mokomuosiuose medžioklės plotuose. Kaip informavo Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Kastytis Šimkevičius, 2016-2018 m. Bargailių miške ausų įsagais buvo paženklinti 25 abiejų lyčių šernai, daugiausia jaunikliai iki vienų metų amžiaus ir keletas antramečių.

Šių metų sausio 11 d. Kėdainių raj. Krakių medžiotojų klubo medžioklės plotuose buvo sumedžiotas 2018 m. gruodžio 26 d. Bargailių miške 0008 numeriu ženklintas kuilys, kuris nuo ženklinimo vietos buvo nutolęs 21 km., matuojant tiesia linija. Ženklinimo metu šernas buvo apie 10 mėnesių amžiaus ir svėrė 40 kg.

Pasak K. Šimkevičiaus, 8  iš 25 Bargailių miške ženklintų šernų sumedžioti vietoje, o vienas 1,5 m. amžiaus patinas sumedžiotas nuklydęs 17 km. pietų kryptimi.

Dr. O. Belovos nuomone AKM transmisiją gali skatinti antramečiai patinai, pasitraukdami iš motininės grupės ir suformuodami mažas bendraamžių grupeles bei suaugę besiveisiantys kuiliai keliaudami rujos metu giminės pratęsimo reikalais.

Stebint GPS duomenis, nenustatyta, kad šernai būtų prisiartinę prie kiaulininkystės ūkių. Toliau tiriant, kiek prie AKM platinimo prisideda šernų migracija, ženklinti reikėtų tik patinus, nes patelės yra sėslios ir su šeimynomis klajoja tik gyvenamosios teritorijos ribose, daugiausia ieškant maisto išteklių.

Nemanau, kad AKM toli galėtų pernešti įvairūs vabzdžiai: nei musės, nei mėšlavabaliai, keršvabaliai bei kiti maita besidomintys vabzdžiai gali nuskristi dešimtis kilometrų. Nelabai toli migruoja ir plėšrieji žvėrys, išskyrus gal tik vilką. Virusą kiek toliau gal gali pernešti nebent varniniai ir plėšrieji paukščiai. Tačiau, vis tik, pagrindinis AKM platintojas yra žmogus, kuris su savo apranga, transporto priemonėmis, AKM virusu užkrėstais  pašarais ar maisto produktais virusą gali pernešti šimtus ir tūkstančius kilometrų per labai trumpą laiką.

Keista, kad tiek daug žalos ūkiui padarantis AKM virusas vis dar yra menkai ištirtas, dar vis nustatinėjamos jo plitimo priežastys, nesukurta ir vakcina. Kai kurie AKM tyrinėtojai teigia, kad jau randama AKM persirgusių šernų, kurių organizmuose jau neaptinkamas virusas, tačiau aptinkami jo antikūniai. Taigi, ar tai negalėtų reikšti, kad vakcinos skiepijimui sukūrimas realiai galimas. Tačiau, kaip ir visose, ypač mokslo srityse, trūksta pinigų...

Facebook komentarai