Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Kiaulių maras, gamtos kataklizmai ir gaisrai verčia ūkininkus dažniau drausti turtą

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, rugpjūčio 19 d.) Lietuvoje besiplečiantis afrikinis kiaulių maras (AKM) ir gamtos kataklizmai ragina ūkininkus susirūpinti savo turtu. Draudimo kompanijų atstovai teigia, kad ši draudimo sritis sparčiai plečiasi. Susidomėjimas didėja Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neseniai paskelbus apie eilinį AKM protrūkį Jonavos rajone, į 10 kilometrų ligos zoną pateko net 6 komerciniai ūkiai. Laimei, ŽUB „Pauliukai“, kurių fermose kriuksi 11 tūkst. kiaulių, nepaisant tolesnių veiksmų, gali bent jau iš dalies būti rami. Net jei bus pareikalauta utilizuoti visas kiaules, draudimo kompanija bendrovei padengs nuostolius. Tačiau šalimais yra ir UAB „Beržų kompleksas“ fermos, kuriose laikoma 30 tūkst. kiaulių. Ką reikės daryti kitiems ūkiams, patekusiems arba pateksiantiems į ligos zonas? Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis agroverslo portalui „Agroeta“ aiškino, kad žemdirbių sąmoningumas po truputį didėja. „Ūkininkai skiria didesnį dėmesį savo turto apsaugai. Per pirmus šių metų 7 mėnesius ūkininkai sudarė gyvūnų ir žemės ūkio technikos draudimo sutarčių, kurių bendra turto draudimo suma viršija 564 mln. eurų, tai 15 procentų daugiau nei per atitinkamą 2015 metų laikotarpį“, – skaičius išvardino D. Bivainis. „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas taip pat minėjo, kad „Lietuvos draudime“ žemės ūkio sektoriaus klientai draudžia gyvūnus, žemės ūkio techniką ir kitą turtą (pasėlių draudimo paslaugos „Lietuvos draudimas“ neteikia). „Pastebime, kad draudimo apimtys kasmet pamažu auga, nors didžiąja dalimi draudimo srautas yra priklausomas nuo finansinės paramos ūkininkams teikėjų, kurie kelia reikalavimus apdrausti naują įsigyjamą techniką ar ūkio plėtrą. Be to, draustis skatina ir mokamos kompensacijos draudimo įmokoms“, - sakė A.Raziūnas. Draudžia techniką Pasak D.Bivainio, technikos draudime pastebimas ūkininkų žemės ūkio technikos ir mechanizmų parko atnaujinimas, todėl draudimo apsauga tampa aktuali dėl išaugusios turto vertės. „Iš kitos pusės pastebime, jog ūkininkai darosi sąmoningesni bei nebeprisiima nepamatuotos rizikos sau. Šios tendencijos parodo, jog mūsų ūkininkai koncentruojasi į verslo vystymą bei stengiasi minimizuoti išorines verslo rizikas“, – tikino D. Bivainis. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo šių metų pradžios itin išaugo naujos žemės ūkio technikos (ŽŪT) draudimo sutarčių – net 36 procentais. „Tą lėmė ūkininkų investicijos į ŽŪT parko atnaujinimą, kurias skatino NMA teikiama parama naujai ŽŪT įsigyti. Suteikiant paramą paprastai yra reikalaujama, kad technika būtų apdraudžiama. Matome, kad dalis klientų, net ir išsipirkę žemės ūkio techniką savo nuosavybėn, toliau ją draudžia, nes nori apsisaugoti nuo gana dažnų rizikų – draudimas apsaugo nuo vagysčių, gaisrų, transporto nukentėjimo audrų metu, taip pat nuo įvairių nelaimių darbo metu ir pan.“, - pasakojo A.Raziūnas. Be ŽŪT ir gyvūnų draudimo, ūkininkai taip pat naudojasi ir kitomis jiems aktualiomis draudimo rūšimis – apdraudžia turtą (pastatus ir kt.), apsisaugo nuo galvijų padaromos žalos ir kt. Didžiausios išmokos – kiaulių augintojams Paklaustas, už ką „ERGO“ išmokėjo didžiausią išmoka ūkininkams, D. Bivainis paminėjo 2014 metus. „Tada dėl kiaulių maro atlyginome nuostolius už 19198 kiaules, o draudimo išmoka viršijo 2,4 mln. eurų. Taip pat per pastaruosius du metus „ERGO Insurance“ Lietuvoje atlygino nuostolius 526 ūkininkams dėl žemės ūkio technikos apgadinimų, bendra išmokėta suma viršijo 1,25 mln. eurų. Didžiausi nuostoliai buvo atlyginti 4 ūkininkams dėl žemės ūkio technikos gaisrų, šiems ūkininkams išmokėta daugiau nei 300 tūkst. eurų“, – pasakojo D. Bivainis. „Lietuvos draudimui“ kiekvienais metais pranešama apie keletą tūkstančių žalų, atsitikusių ūkiams. Mažiausios, apie 600 eurų dydžio žalos fiksuojamos, kai nukenčia pavieniai gyvūnai. Turtinės žalos (pastatų, įrenginių gaisrai, kombainų gaisrai ar vagystės), nors ir būna retesnės, atsieina itin brangiai – siekia dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų. Galvijų augintojai pastaraisiais metais daugiausiai nuostolių patiria dėl ūkiuose kylančių gaisrų, stichinių nelaimių. Paukščių augintojai daugiausiai žalos patiria dėl ventiliavimo sistemos gedimų – sutrikus jos veikimui paukščiai uždūsta. Per pastaruosius penkerius metus, didžiausias išmokas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, „Lietuvos draudimas“ skyrė kiaulių augintojams po klasikinio maro protrūkio 2011 metais, kai fermos savininkai neteko praktiškai visų joje buvusių gyvūnų. Pavojingų ligų proveržio, sukeliančio masinius nuostolius, rizika yra didelė ir dėl intensyvios gyvūnų migracijos, ir dėl žmonių kelionių bei galimo užkrato pernešimo. „ŽŪT draudimo srityje atlyginome nuostolius ūkininkams užsidegus jų kombainams, šių išmokų dydis perkopė 100 tūkst. eurų sumą. Neaplenkia šalies ūkininkų ir kitos žalos, kurios visiškai sugadina žemės ūkio technikos įrenginius. Pavyzdžiui, įvairūs žemės ūkyje naudojami padargai yra ganėtinai brangūs, o žalos jiems gali pasiekti 100 tūkst. eurų“, - sakė A.Raziūnas. Bijo ligų Pastaruoju metu „Lietuvos draudimas“ mato padidėjusį ūkininkų aktyvumą draudžiant gyvūnus. „Tam įtakos turi tiek NMA įsigaliojusi gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo sistema, tiek ir plintantis ir daug sunkumų sukeliantis afrikinio kiaulių maro užkratas, - teigė A.Raziūnas. - Nors ši liga daugiausiai žalos pridaro kiaulių augintojams, ji taip pat kelią susirūpinimą ir kitas gyvūnų rūšis laikantiems ūkininkams, nes priverčia susimąstyti apie potencialią ligų grėsmę jų verslui.“ Didžiausią dalį gyvūnų draudimo portfelyje sudaro galvijai (karvės, jaučiai). Paukščius (daugiausia vištas dedekles ir broilerius) ir kiaules daugiausia draudžia stambesnieji ūkiai, žemės ūkio bendrovės. „Lietuvos draudimo“ klientai ūkininkai renkasi ne tik standartinį gyvūnų draudimą nuo įvairių traumų, ligų, bet ir itin svarbų draudimą nuo pavojingų ar itin pavojingų ligų (vadinamojo A sąrašo ligų, pvz., kempinligės, kiaulių maro, paukščių gripo ir kt.), kurios yra užkrečiamos ir gali būti išnaikinamos tik kartu su gyvūnais. Lietuvoje Vyriausybė yra numačiusi paramą šio draudimo įmokų kompensavimui. Labiausiai ūkininkai domisi galimybėmis apsidrausti nuo tų ligų ir pavojų, kurie aptinkami Lietuvoje arba artimajame užsienyje. Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje itin aktuali apsauga nuo mūsų šalyje siaučiančio afrikinio kiaulių maro, o paukščių gripo apsauga ūkininkai itin susirūpina, kai jo apraiškos užfiksuojamos artimiausiame užsienyje.   „Agroeta“ inf.   draudimas
Facebook komentarai

bas

a