Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kepėjai priversti kelti duonos kainą

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Audronė ir Albinas Kisieliai naminę duoną kepa nuo 1996-ųjų, mielai dalijasi šio amato paslaptimis. Asmeninė nuotr.
Audronė ir Albinas Kisieliai naminę duoną kepa nuo 1996-ųjų, mielai dalijasi šio amato paslaptimis. Asmeninė nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijos,, Radviliškių kaime gyvenantys Audronė ir Albinas Kisieliai duoną kepą nuo 1996-ųjų. Ir ne tik kepa laikydamiesi tradicijų, tačiau ir su senuoju amatu mielai supažindina visus, duonos kepimu, besidominčius.

Liepos 16 dieną Kisielių sodyboje jau vienuoliktą kartą vyks šalies naminės duonos kepėjų šventė „Visur duona su pluta“, kurią organizuoja Miežiškių kultūros centras.   

Naminė duona iš mados neišeina

Duonos kepėja Audronė Kisielienė, pastarosiomis dienomis tiesiog besisukanti artėjančios vienuoliktosios šalies naminės duonos kepėjų šventės ritmu, pasakojo, jog pirmasis renginys buvęs labai kuklus.

Susirinkę vos trys dešimtys žmonių. Bet kitų metų šventėse draugų, giminių ir daugiausia bendraminčių privažiuodavo iš visos Lietuvos.

„Mums – tikras džiaugsmas. Pirmiausia todėl, kad yra kepančių naminę duoną, kad nemažėja besidominčių šiuo amatu. Naminę duoną kepa ir Žemaitijoje, ir Aukštaitijoje, visuose Lietuvos pakraščiuose, ne tik sau, savo šeimynai ar draugams, bet ir pardavimui“, -- pasakojo A. Kisielienė.

Moteris sakė, jog per vieną švenčių susipažino ir gerais prieteliais tapo su duonos kepėju Steponu Jautakiu iš Kelmės rajono. Jei tik gali, visuomet šventėse dalyvauja ir vietiniai duonos kepėjai iš Miežiškių seniūnijos. Paprastai renginyje duonos kepėjų būna iki dešimties. Atvyksta ir moterų, ir vyrų. Nelengvu, bet prasmingu amatu, patyrusios duonos kepėjos džiaugsmui, domisi nemažai jaunų žmonių.        

Saugo duonos kepimo tradiciją

Į naminės duonos kepimo šventę duonos kepėjai būtinai atveža savo produkcijos, vaišina lankytojus.

Senojoje Kisielių duonos kepykloje A. Kisielienė pasakoja apie naminės duonos kepimo tradicijas. Tešla ten pat ir išminkoma, suformuojami kepaliukai, ir duona iškepama. Vaikai iš mielinės tešlos gali pabandyti išsikepti „paršiukus“, – bandeles su lašinukais. Iš duonos tešlos dar gaminami ir rauguoliai, kurie yra verdami pasūdytame vandenyje ir gardinami spirgučiais.

„Ne visiems rauguoliai skanu, gal ir nelabai gražiai atrodo, bet paragauja dažnas. Tokie rauguoliukai seniau būdavo verdami būtent vaikams, sunkiai sulaukiantiems, kol naminė duona iškeps. Nelaikysi vaikų alkanų visą dieną, o rauguoliukai išverda maždaug per pusvalandį“, – pasakojo Audronė Kisielienė.

Duoną priversti branginti 

Audronė ir Albinas Kisieliai duonos kepimo verslą pradėjo 1996-aisias.  Nors iš pradžių bandė kepti įvairią duoną, vėliau apsistojome ties tradicine, kurią kepti išmoko iš Nibragalio kilusios Petronėlės Kurulienės. Duoną Kisieliai kildina tik natūraliu raugu, be mielių, nenaudoja jokios chemijos. Nors keitėsi kepyklos pavadinimas, savininkai liko tie patys. Prie tėvų verslo yra prisijungęs ir jaunesnysis sūnus Vidmantas, atsakingas už komerciją, viešuosius pirkimus, elektroninę parduotuvę.

„Gamyboje yra daugybė įvairiausių duonos rūšių, su priedais. Bet mes laikomės tradicijų“, – pažymėjo patyrę duonos kepėjai.

Audronė Kisielienė apgailestavo, kad esant sudėtingai situacijai pasaulyje, jau buvo priversti duoną branginti. „Duonos kainą ne iš gero gyvenimo jau pakėlėme apie 20 procentų. Esu įsitikinusi, jog taip pasielgė ir kiti kepėjai. Labai pabrango miltai, kuras. Kepame elektrinėse krosnyse, o elektros energija irgi šoko į seniau neregėtas aukštumas.

 Nors ir liūdna pripažinti, bet greičiausiai duona rudenį kainuos dar daugiau. Tiesa, girdisi kalbų, jog grūdų supirkimo kainos po truputį krenta. Tik miltai nepinga. Ateitis – labai neaiški. Nebent kas į gerąją pusę keisis nuėmus šiųmetinį derlių“, – sakė A. Kisielienė.

Facebook komentarai

bas

a