Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kelmiškiai susitikime su ministru iškėle daug klausimų

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Kęstutis Navickas.
Kęstutis Navickas.
Printer Friendly, PDF & Email

Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio Savivaldybės mero pareigas, Egidijaus Ūkso ir Seimo nario Jono Gudausko iniciatyva vakar vyko susitikimas su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Susitikime dalyvavo ir politikai, ir rajono ūkininkai.

Ministras supažindino dalyvius su pasėlių deklaravimo naujovėmis ir atsakė į rajono ūkininkų iš anksto pateiktus klausimus. Kelmiškiai teiravosi, ar planuojama žemės ūkiui mažinti lengvatinio dyzelino kvotas, o akcizą didinti, ar ateityje numatoma didinti žymėto dyzelino, skirto šildymui, akciją. Šis klausimas aktualus dyzeliną grūdų džiovyklose naudojantiems ūkininkams. Žemdirbiai klausė, kaip atrodytų trumposios maisto grandinės augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiuose, kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus skatinama šių šakų plėtra.

Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija jau daug metų nesutaria dėl melioracijos metu sureguliuotų upelių, tapusių melioracijų grioviais su statiniais (drenažo žiotys, pralaidos, greitvietės) priklausomybės. Susiduriama su abiejų ministerijų teisės aktų prieštaravimais, kurie apsunkina tokių melioracijos griovių ir juose esančių statinių remonto ir priežiūros darbus, blogina bendrąją melioracijos sistemų būklę.

Ministro teirautasi, kokius sprendimus jis mato dėl šios problemos. K. Navickas teigė, jog, jei kasmet tam turėtume po 36 mln. eurų, magistralinius melioracijos įrenginius būtų galima sutvarkyti per dešimtmetį. „Deja, turime tik 12 mln. eurų ir tai lemia, kad melioracijos būklė yra ne tokia, kokios norėtume“, – sakė.

K. Navickas atkreipė dėmesį į melioracijos darbų broką, teigė, jog reikia žiūrėti ne tik į lėšų padalijimą tarp savivaldybių, bet ir užtikrinti, kad būtų pasiekti rezultatai.

Kita žemdirbius neraminanti problema – žalą ūkininkų pasėliams pavasarį ir rudenį darantys migruojantys paukščiai, nepriskiriami medžiojamiems gyvūnams. Todėl pareigos atlyginti pilkųjų gervių, žąsų ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams neturi nei medžiotojai, nei valstybė, nei savivaldybė. Klausta: ar nesirengiama keisti gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo tvarką. Pasak Kęstučio Navicko, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistai planuoja įvertinti laukinių gyvūnų daromos žalos atlyginimo galimybes.

Ministrui pateikta klausimų ir dėl ekologinių ūkių finansavimo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės skatintų vartoti mūsų ūkininkų ekologiškus produktus. Dabar ekologiški produktai ne iš karto patenka ant vartotojo stalo, dažnai parduodami kaip įprastiniai. Pasak ministro, tai būtina keisti. Privaloma didinti ekologiškos produkcijos gamybą ir vartojimą vidaus rinkoje. Kalbėdamas apie ekologinių ūkių plėtrą, ministras pabrėžė, kad sertifikuoti ūkiai, pereinamuoju 2021-2022 m. finansiniu laikotarpiu pateikę paraiškas, gaus sėjomainos skatinimo kompensacijas. Ūkininkai išreiškė pageidavimą, kad dalyvaujant KPP priemonės “Agrarinės aplinkosaugos klimatas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ būtų leidžiamas lengvas ražienų kultivavimas, siekiant sunaikinti daug piktžolių sėklų.  

Ūkininkai aktyviai dalyvavo diskusijoje.

Kelmės rajone žemės ūkio naudmenos sudaro beveik 95 tūkst. hektarų, pernai pasėlius deklaravo daugiau kaip 4 tūkst. žemdirbių. Rajonas lieka vienas didžiausių pieno žaliavos gamintojų Lietuvoje.

Facebook komentarai