Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kėdainių rajone ūkininkus vienija žvyrkeliai

Autorius: Dainius MAKYS
Printer Friendly, PDF & Email

Jau antrus metus Kėdainių rajone veikianti taip vadinamoji žvyrkelių programa pilnai pasiteisino - ne tik ūkininkai, bet ir atokesnių kaimų, vienkiemių gyventojai kelionės tikslą pasiekia daug lengviau, sveikiau ir pigiau.

Dar nuo sovietmečio, kolūkių laikų likę lauko keliukai ilgą laiką buvo palikti likimo valiai. Valstybė jų neprižiūrėjo, savivaldybėms nuolat trūko lėšų, tad per kelis dešimtmečius jie labai susidėvėjo, vietomis net keliais nebuvo vadinami. Tiesa, stipresnieji ūkininkai greideriais juos kiek palygindavo, kad prie savo žemių galėtų privažiuoti, bet tai buvo viskas, ką galima iš kaimo žmonių išspausti.

Praėjusiais metais rajono valdžia pagaliau atkreipė dėmesį į daugkartinius kaimo žmonių prašymus bent kiek paremontuoti lauko keliukus. Tai nebuvo padaryta visiškai už dyką, tačiau nemažinant žemdirbiams kasmetinio žemės mokesčio, lauko keliukams remontuoti karjeruose buvo nupirkta žvyro už 100 000 eurų.

Atsižvelgiant į seniūnijų gyventojų skaičių bei juose esančių lauko keliukų ilgį, žvyras visiems buvo išdalintas proporcingai. Tačiau buvo iškelta sąlyga; norint gauti žvyro reikėjo savo jėgomis paruošti keliukus žvyravimui, t.y. greideriais užlyginti duobes, nuo kelkraščių nuimti juodžemį ir pan.

Dalyje seniūnijų šiems darbams buvo samdomi kelininkai, tačiau daugumoje – paruošti keliukus žvyravimui ėmėsi vietos ūkininkai. Štai Dotnuvos seniūnijoje, kur apleisti lauko keliukai kėlė dideles problemas ir netgi kurstė nesantaiką tarp ūkininkų ir vietinės valdžios atstovų, darbo ėmėsi visi aplinkinių kaimų gyventojai.

„Visi suprato reikalo esmę bei svarbą ir pagal išgales prisidėjo prie žvyrkelių programos įgyvendinimo. Vieni ruošė keliukus, kiti iš karjero vežė žvyrą, lygino. Žmonės dirbo su užsidegimu, ko pasėkoje žvyravimui buvo paruošta gerokai daugiau kilometrų kelių, nei savivaldybė skyrė žvyro.  Iš viso mūsų seniūnijoje pernai buvo sutvarkyta 2,5 km lauko keliukų“, – kalbėjo Dotnuvos seniūnijos ūkininkas Algimantas Kižauskas.

Šiemet rajono valdžia, matydama žvyro programos naudą, šiam reikalui skyrė dvigubai daugiau pinigų – 200 000 eurų, o tai jau nemaža parama. Pinigus išdalinus seniūnijoms, dotnuviečiai už savo dalį pilnai susitvarkė apie 6 km lauko keliukų. „Pirmiausiai žvyrą vežėme link tų kaimų, kuriems pernai jo neužteko. Suprantama, netvarkytų keliukų dar liko daug, bet pirmieji žingsniai žengti“, – džiaugėsi A. Kižauskas.

„Agroetos“ kalbintas ūkininkas, kuris kartu yra ir rajono Tarybos narys, portalui atskleidė, kad yra minčių Dotnuvos seniūnijos gyventojus, kurie daugiausiai prisidėjo prie žvyro programos įgyvendinimo, šiais metais atleisti nuo žemės mokesčio. „Pasitarėm su vietos seniūnu Vytautu Grigu ir manom, kad toks žingsnis būtų teisingas žmonių įvertinimas“, – kalbėjo A.Kižauskas.

Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantis Egidijus Giknius taip pat buvo patenkintas žvyro programos rezultatais. „Nauda neabejotina, čia savivaldybės vadovai gerai sugalvojo. Na kaip kitaip tu kaimietį priversi savo pinigus į bendrą reikalą dėti, o čia nupirko žvyro ir visi ėmėsi darbo“, – savo mintimis su „Agroeta“ dalinosi E. Giknius.

Šlapaberžėje ūkininkaujantis Nerijus Draudvila norėtų, kad ši programa turėtų tęstinumą. „Visi vietos gyventojai labai patenkinti pagerėjusią lauko keliukų būkle, o ir man pačiam labai smagu ir nė kiek negaila į šį reikalą investuotų darbo sąnaudų. Būtų gerai, jei kitąmet savivaldybė skirtų dar daugiau lėšų, juk žvyro kaimo gyventojams nebus per daug“, – sakė N.Draudvila.

Facebook komentarai

T Hegvita agro