Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija: medžiokliams ar meškeriotojams daugiau meilės?

Autorius: Dainius MAKYS
Ilgametis KMŽD vadovas Lionius Stanevičius yra atviras diskusijoms ir pasirengęs draugijos finansinius reikalus aptarti su bet kuriuo jos nariu.
Ilgametis KMŽD vadovas Lionius Stanevičius yra atviras diskusijoms ir pasirengęs draugijos finansinius reikalus aptarti su bet kuriuo jos nariu.
Printer Friendly, PDF & Email

Tarp kėdainiečių žvejų mėgėjų jau kuris laikas sklandė kalbos, esą juos skriaudžia rajono medžiotojai. Žvejai galvojo, kad visų narių į Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos (KMŽD) kasą sunešti pinigai naudojami tik medžiotojų reikmėms, o krašto vandens telkiniai nėra įžuvinami, tvarkomi ir apskritai žvejai yra visai pamirštami.

Portalas „Agroeta“ nusprendė pasigilinti į šią situaciją. Juolab kad vienas patyręs meškeriotojas pasidalijo įtarimu, kad per Kėdainių medžiotojų treniruotėms naudojamą šaudyklą „parako dūmais išeina“ nemažai KMŽD pinigų.

Šaudyklos klausimas ir buvo pirmasis, nuo kurio pradėjome pokalbį su KMŽD pirmininku Lioniumi Stanevičiumi.

„Taip draugija turi savo šaudyklą, kur vyksta medžiotojų treniruotės, varžybos. Taip, tvarką šaudykloje prižiūri mano sūnus. Bet kas gi čia blogo? Tai išties pavojingas objektas ir jam prižiūrėti reikia patikimo žmogaus, o savo sūnumi pasitikiu labiau nei kitais“, – aiškino L. Stanevičius, užsimindamas, jog būtų naivu tikėtis, kad kas nors panašų darbą darytų už dyką.

Be to, draugijos pirmininkas priminė, kad medžiotojai moka didesnį nario mokestį nei žvejai ir šis skirtumas, KMŽD valdybos sprendimu, yra skiriamas šaudyklos išlaikymui.

„Metinis medžiotojo draugijos nario mokestis yra 20 eurų, o žvejo – 15, todėl jau vien iš to matosi, kad pastarųjų mes neskriaudžiame. Be to, nereikia pamiršti, kad mūsų draugija iš valstybės nuomoja 15 vandens telkinių ir už žvejybą juose mes iš meškeriotojų per metus prašome tik 15 eurų, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, galėtume reikalauti po 14 eurų už kiekvieną telkinį atskirai“, – apie sudarytas palankias sąlygas žvejams kalbėjo L. Stanevičius.

Pokalbio metu paaiškėjo, kad žvejai nėra aktyvūs draugijos nariai, mažai domisi jos veikla, o tuo pačiu ir finansais. Pasak draugijos pirmininko, kasmet rajono vandens telkinių įžuvinimui yra skiriama apie 3 tūkst. eurų. „Būna sudaryti įžuvinimo planai, kurių privalu laikytis. Paleidžiant mailių visados dalyvauja Aplinkos apsaugos agentūros specialistas, todėl kažkokie sukčiavimo atvejai, paprasčiausiai, neįmanomi“, – dėstė KMŽD vadovas, užsimindamas, kad bet kuris žvejas ar medžiotojas gali atvykti į draugijos buveinę ir pats susipažinti su dokumentais.

Norėdami įsitikinti draugijos pirmininko išsakytomis mintimis, paskambinome draugijos valdybos nariui, „Lifosos meškeriotojų“ klubo vadovui Raimundui Barkauskui.

„Nors pats esu ne tik žvejas, bet ir medžiotojas, meškeriotojų reikalai man labai rūpi. Atidžiai peržiūrėjęs žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo planus, kurių draugija privalo griežtai laikytis, atradau juose keletą klaidų. Kaip jos atsirado, tiksliai pasakyti negaliu, bet aišku, kad žvejai šiek tiek mūsų krašte buvo skriaudžiami. Inicijavau kreipimąsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri sutiko atlikti kai kurias įžuvinimo planų korekcijas, todėl ateityje visos skriaudos bus ištaisytos“, – portalui „Agroeta“ sakė R. Barkauskas.

Kalbėdamas apie draugijos finansus, kėdainietis pripažino, kad galbūt kažkas ir nebuvo padaryta idealiai, gal draugijos valdyba darė nedidelių klaidelių ir kažkas vykdavo ne visai taip, kaip reikėtų, tačiau, pasak R.Barkausko, neseniai vykusio visuotinio draugijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta nauja valdyba, tad dabar situacija KMŽD būsianti dar geresnė.

Facebook komentarai

T Hegvita agro