Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kas yra bioekonomika ir ką tai duoda žemės ūkiui?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Printer Friendly, PDF & Email

Visa Europa kalba apie bioekonomikos svarbą tvariam Europos vystymuisi. Terminas „Bioekonomika“ Lietuvoje gana naujas, todėl dažnai suvokiamas skirtingai ir netiksliai. Bioekonomika apima tvarią, efektyvią ir pelningą atsinaujinančių bioeloginių išteklių gavybą/gamybą ir panaudojimą maisto, pašarų, ingredientų sveikatos produktų, popieriaus, tekstilės ir kitų gaminių gamybai (Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija, 2017).

Bioekonomika yra ir labai sena, ir labai nauja sąvoka. Ūkininkavimas, žvejyba ir miškininkystė buvo pasaulyje praktikuojami tūkstantmečius, tačiau naujos technologijos ir vis didesnis dėmesys tvarumui paskatino daugybę naujų produktų iš žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės išteklių (atsinaujinančių išteklių).

Ilgalaikės prognozės rodo, kad pasaulyje didėjantis gyventojų skaičius, gyvenimo trukmės ilgėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas iš esmės jau dabar veikia gamtos išteklius ir kelia naujus iššūkius. Didėjantis gyventojų skaičius (gyventojų skaičius pasaulyje kas sekundę padidėja  2,6 arba apie 220 tūkst. per parą https://www.worldometers.info ) ir jų poreikis maistui, verčia vis daugiau eikvoti gamtinių išteklių, todėl vis didėja poveikis aplinkai ir su tuo susiję klimato kaitos iššūkiai. Tad būtina pereiti prie naujo ekonomikos augimo būdo, suderinamo su aplinkos apsauga ir tvariu ribotų gamtos išteklių naudojimu, kartu užtikrinančiu gerokai aukštesnį gyvenimo lygį ir mažinančiu skurdą.

Bioekonomikos pagrindas – novatoriškų biotechnologijų metodų bei procesų kūrimas ir jų taikymas žemės ūkio, sveikatos, chemijos ir energetikos sektoriuose pastaruoju metu laikomi vienu iš tvaraus augimo ir vystymosi spartinimo sprendimų.

Pateiksiu keletą inovatyvių bioekonomikos pavyzdžių, kurie įrodo, kad iš žemės ūkio žaliavų galima sukurti itin didelę pridėtinę vertę turinčius, aplinką tausojančius ir klimato kaitos problemas padedančius spręsti produktus.

Kooperatyvas „PienasLT“ pagal pažangiausias technologijas gamina inovatyvius produktus iš pieno: pieno išrūgų baltymus, micelinį kazeiną ir pieno baltymų miltelius, pieno filtrato miltelius ir kt. 

 Lietuvoje veikia UAB „Maistinių vabzdžių ferma“. Joje auginami valgomieji vabzdžiai yra maistingas ir klimatui nekenksmingas maistas. Daugelio valgomųjų vabzdžių rūšių baltymų kiekis yra didelis ir apima daug mikroelementų, kurie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmui. Jiems reikia kur kas mažiau vandens ir maisto nei galvijams, o taip pat jie neišleidžia tiek kenksmingų dujų, fermos užima gerokai mažiau vietos ir jų išlaikymas nepalyginamai pigesnis.

Danijos technikos universitetas sukūrė technologiją, paverčiančią biodujas labai koncentruotais vienaląsčiais baltymais, kurie yra tinkami kaip tiesioginis priedas visiems gyvūnams, įskaitant žuvis, šerti.

Mokslininkai jūros dumblius įvardija kaip didelę perspektyvą turinčius biologinius išteklius gaminti maistą, pašarus, bioenergiją, netgi statybines medžiagas. Dumbliai auga kelis kartus greičiau nei sausumos augalai, o didelis aliejų kiekis kai kuriuose dumbliuose leidžia juos perdirbti į įvairius aukštos pridėtinės vertės produktus - nuo kosmetinių aliejų iki biokuro. Dumbliai gali būti auginami jūroje, gėluose vandenyse ar sausumoje esančiose talpyklose, be to, jie gali valyti vandenis.

Siekiant sunaudoti mažiau vandens įmonė Belgijoje įmonė susiejo pomidorų auginimą ir žuvų auginimą vidaus telkiniuose. Žuvininkystėje naudojamu vandeniu laistomi pomidorai, taip gaunant didesnį derlių ir taupant vandenį.

Kita Belgijos įmonė panaudoja žuvų atliekas biokonversijai į lervas, pasitelkdami juodąją musę. Sparčiai besivystančios musės lervos džiovinamos ir naudojamos kaip pašaras žuvims.

Danijoje sukurta inovatyvi technologija, leidžianti iš cukraus gaminti maisto fasavimo medžiagas, kurios pakeičia plastikinius butelius, maišelius, dėžutes ir kt.

Labai svarbi bioekonomikos sritis yra bioatliekų perdirbimas į aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai svarbus žingsnis žiedinės ekonomikos link. O žiedinė ekonomika, kuomet uždarame cikle dirbama be atliekų arba su labai mažais jų kiekiais, ir yra svarbiausias ateities visuomenės tikslas.

Pasaulinės maisto organizacijos duomenimis, iššvaistoma iki trečdalio viso maisto. 1,5 mln. tonų, arba apie 17 proc. viso pagaminto jogurto ES kasmet sunaikinama. 80 procentų išmesto jogurto yra susiję su galiojimo laiko pabaiga.

Mokslininkas Chr. Hansenas neseniai pristatė naujos kartos natūralias pieno bakterijas, kurios padeda išspręsti šią problemą. Dėl šių bakterijų jogurto naudojimo laikas gali pailgėti mažiausiai septyniomis dienomis – toks kiekis prilygsta ES išmetamo CO2 kiekio sumažėjimui 520 000 tonų per metus ir 30 procentų jogurto atliekų. Šias galima naudoti norint išlaikyti šviežius ir saugius pieno produktus, mėsą, rūkytą lašišą ir gatavoms salotoms gaminti.

Afrikoje labai daug apleistų žemės plotų, kuriuose veši invaziniai augalai. Mokslininkai sukūrė energijos gamybos iš invazinio augalo „Prosopis“ technologiją, kurios pagalba gali būti  tiekiama tvari energiją, bet išgaunamas šalutinis produktas biologinis angliavandenilis – dirvožemį keičianti medžiaga.

Reikia žinoti, kad ES bioekonomikos sektoriaus apyvarta jau siekia virš 2 trln. EUR, jame dirba per 22 mln. žmonių (9 proc. viso ES užimtumo). Apskaičiuota, kad, į ES finansuojamus bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas investavus vieną eurą, iki 2025 m. bioekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta 10 EUR pridėtinė vertė.

Facebook komentarai