Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Karantinas pristabdė prekybą, tačiau atšilus orui – „atšilo“ ir turgus

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Alytaus rajone, Miroslave ir Zizėnų kaimuose ūkininkaujantis Eimantas Bakšys. Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Alytaus rajone, Miroslave ir Zizėnų kaimuose ūkininkaujantis Eimantas Bakšys. Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Printer Friendly, PDF & Email

Ūkininkauja jau šešti metai. „Močiutė ūkininkavo, mama taip pat, tad ir mane lyg kas šaukte šaukė ūkininkauti“, – šypsosi Alytaus rajone, Miroslave ir Zizėnų kaimuose ūkininkaujantis Eimantas Bakšys.

Pradėjo nuo braškių, vėliau plėtėsi, įsigijo daugiau žemių ir sodybą nusipirko. O prekiaudamas turguje įsitikino, kad braškių sezonas trumpas, kaip pats sako, momentinis.

„Tada pradėjau auginti bulves. Pagalvojau, na, jei jau bulvės, tai ir daržovių reikia“, – pasakoja vyras. Neslepia, buvo sunku, trūko patirties, todėl daug bendravo su kitais ūkininkais, važinėjo į seminarus. Dabar – pasistatė ir sandėlį, todėl visos daržovės puikiai išsilaiko net per didelius šalčius. Anksčiau viskas buvo sandėliuojama ne tik savo, bet ir nuomotuose rūsiuose. Dabar turi patalpas rūšiavimui, laikymui, kondicionieriai palaiko reikiamą temperatūrą, uogos vasarą vėsinamos.

„Aš ir pats patariu žmonėms nepirkti daug, jei neturi, kur laikyti. Prieš pirmą karantiną žmonės buvo supanikavę, daug pirko, manė iš namų negalės išeiti. Sakiau, kad visko užteks, tad geriau pirkti tiek, kiek reikia“, – geraširdiškai pataria jaunasis ūkininkas E. Bakšys.

Turguje ūkininkas vykdo apklausą visus metus

„Auginame daržoves, taip pat daug uogų, javų sėjame. Dirbame 30 hektarų žemės. Kai ką užsėję pievomis, norime atgaivinti žemę. Sėjomainą darome: vienais sėjame, kitais daržoves auginame, taip vis mainome. Netgi runkelių auginame, nes mano mama gyvulių laiko. Tik atrodo, kad daug žemės, bet ne tiek ir daug”, – sako E. Bakšys pridurdamas, kad turi įsigijęs visą ūkyje reikalingą techniką. Jo laukuose auga morkos, bulvės, burokėliai, kopūstai, svogūnai, pastarnokai, šakninės petražolės, porai, griežčiai, augina ir braškių.

„Visus metus atlieku pirkėjų apklausą. Aiškinuosi, ką jie labiausiai perka, tą ir auginu sekančiais metams“, – patikina ūkininkas. O ir prekybininko gyslelę, neabejoja, turintis, sekasi jam parduoti, tai paveldėjęs iš mamos, o ir bendrauti su pirkėjais jam patinka.

„Reikia dar ir mokėti pateikti prekę“, – įsitikinęs jis. Sako, net jam pačiam buvo keista, tačiau žmonės noriai perka pastarnokus, griežčius, kurie jau buvo pamiršti. „Niekas jų jau neaugino, tad mes pradėjome. Negalėtum net pagalvoti, kad taip žmonės pirks – perka“, – sako ūkininkas.

Neslepia, kad jam patinka paeksperimentuoti, tad auginęs spalvotų morkų, burokėlių, netgi kitoniškų spalvų bulvių, tačiau dabar, kaip pats pajuokauja, eksperimentų jau atsisakęs, mat žmonės prašo įprastų daržovių.

„Pagrindinės daržovės morkos, burokai, bulvės, svogūnai, šakninės petražolės, griežčiai, pastarnokai. Mano eksperimentai nepasitvirtino. Lietuviai – konservatoriai, tradiciškai renkasi įprastas daržoves, jiems naujovės ne tas ir viskas, netiko nei spalvoti burokėliai anei morkos, teko atsisakyti“, – tikina jis. Likę tik šios naujovės: pasodinta pabandymui medlievų, dar lazdynų apie 20 arų. „Pats genėju ir sodą“, – tarsteli jis. Planuoja pasodinti intensyvų sodą.

Prekiauja Alytaus centriniame „Jotvingių" turguje. „Žmonės mane žino. Ekologinio ūkio nesu įregistravęs, bet stengiuosi viską auginti kaip sau. Žaliavalgiai net man nesakę, nusivežė ir ištyrė mano daržoves, dabar perka, sako, jau žino, kad geros. Jiems tinka, patinka, todėl perka“, – tikina ūkininkas.

Trukdžių pastaruoju metu daug: garsusis gaisras, karantinas

Neslepia, kad palyginus su metais prieš pandemiją ir dabar, prekyba skiriasi kaip diena ir naktis. Anot jo, karantinas vis kišo koją, bet jis nenuleido rankų.

„Lapkričio mėnesį paprastai būna rudeninis apsipirkimas, perkamos daržovės žiemai, bet praeitais metais nebuvo rudeninio apsipirkimo. Jau galvojome, kad neišsiparduosime, daug daržovių liks“, – tikina jis. Būdavo, kad turguje tik už vietą susimokėdavo – pirkėjų nebuvo.

Po pirmojo karantino žmonės buvo labiau įsibaiminę, prašydavo atvežti į namus, patys bijojo kišti nosį iš namų, dabar jau drąsesni, bet vėlgi ribojimai tarp savivaldybių irgi ne į naudą ūkininkui.

„Vežiojau ir po namus užsakytas daržoves. Tai šiek tiek padėjo išsiparduoti, bet ne karantino metu dvigubai daugiau išvežiodavau“, – tikina jis. Sako, ne tik karantinas trukdo darbuotis kaip įprasta, o ir garsusis Alytaus padangų perdirbimo gamykloje įsiplieskęs gaisras, tuomet teko kiekvienam įrodinėti, kad jo daržovės tikrai tinkamos valgymui.

„Net dokumentus vežiojausi rodydamas, kad mano daržams neteko kenksmingų medžiagų. Žmonės tiek bijojo, kad net mandarinais prekiaujančių klausdavo, ar ne iš tos vietos. Šiandien net juokinga, bet taip buvo, taip bijodavo pirkti turguje “, – pasakoja jis. Neslepia, sudėtingą laikotarpį tenka išgyventi. „Netgi prieš didžiąsias metų šventes jokio pirkimo nebuvo. Na, kaip eilinę dieną. Kiti net neprekiavo, sakė, neapsimoka“, – sako jis.

Paskelbus karantiną, reikėjo sugalvoti šį tą naujo

Užklupus pandemijai, reikėjo mąstyti, kaip išgyventi, sugalvojo, kad reikia raugti daržoves. Pirkėjams patiko. O tai, anot ūkininko, svarbiausia – reikia įtikti žmonėms. Juolab, kad Eimanto specialybė – virėjas, tad kaip pats sako, supratimas apie raugimą buvo.

„Pirmiausia išbandė šeima, paskui ir pirkėjai“, – sako jis. Marinuotus „cielus“ ir tarkuotus burokėlius, raugintus kopūstus, raugintas morkas – viską perka.

„Aišku, pirmoje vietoje, tai rauginti kopūstai, rauginti burokėliai labai perkami, raugintos morkos, pastarnokai, griežčiai taip pat mėgstami. Pamatėme, kad žmonės nori gatavo. Masiškiai nedarome tik tam „rozui““, – pasakoja jis. Netgi virtus burokėlius noriai perka. Anot ūkininko, taip patogiau – nereikia virti viso puodo namuose, nusipirko tris, keturis virtus burokus ir nešasi.

„Prekiaujame ir mūsų ūkio naminėmis uogienėmis: braškių, aviečių, šilauogių“, – priduria jis. Kaip pats sako, kai lieka „lyšnų“, norisi išsivirti ne tik sau, bet ir kitam.

„Tada viskas stojo į savo vietas. Daug išsipardaviau ir dar prekiauju. Na, jei kaime gyveni ir darbo nebijai, tikrai galima išgyventi“, – tikina jis.

Pavasariui ruošiasi kaip visada: žmonės valgė ir valgys

Jau rengiasi pavasariui. Sako, kaip ir kasmet, mat žmonės valgė ir valgys, nepaisant, karantinas ar ne. Tikina, kad jau atsirinkęs, kokias sėklas sėti, jau neklauso patarimų, kad geros, geros. „O kai nusiperki, tai nei juokis, nei verk“, – sako jis.

„Sėklos užsakytos, bulvių dvigubai daugiau sodinsime, sėklinės bulvės irgi užsakytos, žalumynai šiltnamiuose jau paprastai būdavo seniai pasodinti, pasėti, dabar dar tik ruošiuosi. Žiema nustebino. Tad svogūnų laiškų, ridikėlių, salotų, kitų žalumynų pirkėjams dar teks palaukti, bet bus kaip ir kasmet. Šitomis dienomis jau sodinsime“, – patikina ūkininkas. Sako, praeitais metais pasiteisino netgi burokėliai ir morkos pasėti sename šiltnamyje, užaugę patys tie – noriai pirko, žmonės labai pasiilgę lambukų buvo.

Bet vienas klausimas vis tik kirba galvoje, kaip Eimantas geba viską suplanuoti ir sustyguoti savo ūkyje, kai šitiek veiklų, o dirba tik šeima, na, dar tai giminės, tai kaimynai ateina į talką.

„Kai ateina sezonas verčiamės per galvą. Bemiegės naktys, savaitės ir mėnesiai. Dirbu nuo ryto iki vakaro, tekę naktį ir braškes skinti, o ir vakarienę pirmą nakties dažniausia valgo, antrą atsigula, o keltis reikia pusę penkių. Ir viskas ant mano galvos. Daug kas dyvijasi, kaip aš viską atsimenu. Prisipažinsiu, būna dienų, kai gyventi nenoriu. Bet papykstu, paburbu, paskui pagalvoju, kad pats sau viršininkas, aišku, laisvo laiko nėra, niekur negaliu išvažiuoti atostogauti, bet sau dirbu, dirbu savo mėgstamą darbą, tai kas man patinka. Vakare galiu pasidžiaugi prasminga diena. Jaučiuosi įpuolęs į savo sritį. Jei reiktų pradėti iš naujo, pradėčiau vėl“, – sako ūkininkas pridurdamas, kad žiemą laisviau, bet laiko viskam vis tiek neužtenka. Tikina, jo nesuvilioję net pasiūlymai dirbti ir gerai uždirbti užsienyje.

Šiomis dienomis pasidžiaugia Eimantas, kad atšilus orui, „atšilo“ ir turgus – žmonių turguje pastebimai gausėja.

 

Facebook komentarai