Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kapines tvarkantys žmonės ir vėl tapo ūkininkės įkaitais

Autorius: Šilutės naujienos
Šįkart ūkininkė užtvėrė kelią automobiliu ir pareiškė, kad jeigu senjorės neateis jos atsiprašyti, iš kapinių išvažiuos 23 val.
Šįkart ūkininkė užtvėrė kelią automobiliu ir pareiškė, kad jeigu senjorės neateis jos atsiprašyti, iš kapinių išvažiuos 23 val.
Printer Friendly, PDF & Email

Makabriška situacija valstybės saugomose Laučių kapinaitėse tęsiasi. Ūkininkai, į kurių žemės valdas kadaise per klaidą pateko kapinės, ir toliau veja lauk žmones, kurie privačiu keliu (servitutinis buvo panaikintas) atvažiuoja aplankyti artimųjų kapų.

Artėjant lapkričio 1-ajai, kapines aptvarkyti norėjusių senjorų būrelis ir vėl patyrė stresą. Jau ne kartą lankytojus išplūdusi, per kapinių šventę „trimeriu“ žolę pjovusi ūkininkė, šįkart sugalvojau „įdomiau“ – užtvėrė kelią automobiliu ir pareiškė, kad jeigu moterys neateis jos atsiprašyti, iš kapinių išvažiuos 23 val…

Apmaudu, kad Šilutės rajono savivaldybė, seniūnija, Kultūros paveldo departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba, Seimo nariai jau trejus metus nesugeba išspręsti šio konflikto. Apie tai šiais metais „Šilutės naujienose“ rašėme du kartus, problemą viešino ir respublikinė žiniasklaida.

Artėjant Visų šventųjų dienai, vis daugiau žmonių užsuka į kapines, kad sutvarkytų artimųjų kapus, nugrėbtų lapus ar uždegtų žvakelę jų atminimui. Tačiau ne visose kapinėse jie yra laukiami. Į pirmąsias Laučių kapines žmonės vyksta su didele baime dėl vienos vietinės ūkininkės L. V.

Dėl šios moters veiksmų, jau du metai rašomi įvairūs raštai skirtingoms įstaigoms, tačiau savivaliavimas ir apsilankančių šiose kapinėse terorizavimas nesibaigia, o mūsų valstybinės įstaigos, kaip visuomet, delsia ir vengia taisyti savo klaidas. Matyt laukia, kol nebeliks kam lankyti senąsias kapines, kad galėtų apie jas tyliai „pamiršti“.

Štai, spalio 6 d., apie 17 val. kelios moterys, kurios jau garbaus amžiaus, nuvyko tvarkyti šias senas etnografines kapines. Ten yra jų giminaičių bei pažįstamų kapai, kurių nemaža dalis dabar gyvena Vokietijoje. Dalis jų dar iš vaikystės prisimena šias kapines: kadaise jos buvo su varteliais ir gražiai prižiūrėtos, su kapinių šventėmis ir būriais jose apsilankančiųjų. Dabar šalia kapinaičių, pažeidžiant apsaugos ribas, jau iškastas tvenkinys, o už tvenkinio pastatyta nauja sodyba. Šalia kapinių, vos ne ant kapaviečių, suversti padargai, supilta akmenų krūva ir sukrauti šieno rulonai.

Nedaug vietinių žmonių liko menančių anuos laikus ir senąsias kapines, ir jų pačių jėgos nebe tos. Ir štai, nepriklausomos Lietuvos laikais, joms tenka su baime, paslapčiomis tarsi vagims, eiti į savo artimųjų kapines dėl šalia gyvenančios ūkininkės ambicijų ar slapto noro šias kapinaites tylomis paversti „privačiu mišku“. Senjorėms betvarkant kapines, pamačiusi prie kapinių stovintį automobilį, vietos ūkininkė L. V. savo automobilį pastatė skersai kelio taip, kad kapines tvarkiusieji žmonės nebegalėtų iš jų išvažiuoti. Ir nieko nesakiusi, vedina vaikais, nuėjo į namus, esančius maždaug už šimto metrų.

Protingas susimąstytų: kokį pavyzdį moteris rodo savo vaikams? Dar pagalvotų, kad palikdama savo automobilį skersai kelio neįjungtais avariniais žibintais, ji sukėlė pavojų kitų žmonių sveikatai, nes temstant išvažiuojantis koks garbaus amžiaus vairuotojas gali ir nepastebėti pilko automobilio.

Pamačiusios užstatytą išvažiavimą moterys išsigando ir ėmė prašytis telefonu pagalbos, nes jau ne kartą teko įsitikinti, – nekonfliktuodama ši jauna ūkininkė bendrauti nemoka. O jei dar sugalvos paleisti šunis ar padaryti dar ką nors pikta?..

Šilutės Hermano Zudermano draugijos pirmininkė Roza Šikšnienė ir kitos ten buvusios moterys paskambino Šilutės r. savivaldybės tarybos nariui, kuris atvykęs į įvykio vietą nuėjo pasikalbėti su L. V. Apie situaciją telefonu informuotas ir evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.

Pasak R. Šikšnienės, Tarybos nariui ūkininkė pareiškė, kad jei kapines tvarkiusieji neateis jos atsiprašyti, iš kapinių išleis tik 23 val.

Kapines tvarkiusiems kilo klausimas: už ką jie turėtų atsiprašyti? Kuo taip įžeidė ūkininkę? Ar už tai, kad buvo paviešintas ilgai slėptas faktas, kad kapinės buvo privatizuotos ir pateko į privačią nuosavybę? Ar už tai, kad jie nori sutvarkyti kapines ir vietos ūkininkai nebeturės pasiteisinimo: „žiūrėkite, kapinės juk apleistos, nelankomos ir netvarkomos!“

Telefonu susisiekus su policijos pareigūnais, vargais negalais pavyko įkalbinti ūkininkę patraukti savo automobilį nuo kelio ir leisti išvažiuoti kapines tvarkiusiems žmonėms.

Tai ne pirmas toks jaunos ūkininkės išsišokimas ir agresyvus elgesys su į kapines atvykstančiais žmonėmis. Vasaros metu ji visaip trukdė susirinkusiems į kapinių šventę melstis ir giedoti, „trimeriu“ stengdamasi sukelti triukšmą.

„Šilutės naujienų“ žiniomis, nuo ūkininkės nukentėjusi senjorė Hilda po šio įvykio kreipėsi į policija. Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis parašė raštus Savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai. Anot kunigo, ši problema būtų išspręsta jau seniai, jeigu ne ūkininkų nenoras eiti į kompromisus, kurių jiems buvo siūlytas ne vienas.

Tad šiuo atveju galima pasakyti – laukite istorijos tęsinio.

"Šilutės naujienos"

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA