Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kaip įveisti mišką ne miško žemėje?

Autorius: Dzūkų žinios
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Miškai – mūsų planetos plaučiai. Jie ypač gyvybiškai reikalingi dabar, kai dėl žmonių veiklos pasekmių vyksta klimato kaita ir iškilo grėsmė ne tik mus supančiai gyvajai gamtai, bet ir mums patiems. Todėl įvairiuose patvirtintuose ir rengiamuose Europos ir šalies programiniuose dokumentuose numatyta didinti miškų plotus ir jų atsparumą klimato pokyčiams. Lietuvos miškingumą artimiausiais dešimtmečiais planuojama padidinti nuo 33,6 iki 38 proc., t. y. ateityje planuojama papildomai įveisti apie 300 tūkst. ha naujų miškų.

Mišką sodinti palankiausia pavasarį, kol dar nesusprogę medžių pumpurai – jauni medeliai, padedant galingai bundančios gamtos jėgai, stipriai įsikabina į žemę ir gerai auga. Plotuose, kuriuose dar nesusiformavusi miško ekosistema, geriausiai prigyja ir auga nereiklios vietinės medžių rūšys – pušys, eglės, beržai ir juodalksniai. Būsimo miško ekosistemos stabilumui didinti palaukėse patartina formuoti šiek tiek retesnius želdinius iš vėjui atsparių lapuočių medžių (liepų, klevų, juodalksnių, šermukšnių, pavienių ąžuolų ir kt.), ornitochorinių medžių ir krūmų – miškinių obelų ir kriaušių, gudobelių, erškėčių ir kt.

Miškas veisiamas vadovaujantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka – Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis. Jose nurodyta, kad norint veisti mišką ne miško žemėje, pirmiausiai būtina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus gauti leidimą.

Žemės savininkas, gavęs leidimą veisti mišką ne miško žemėje, turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Projekto forma ir jo rengimo reikalavimai nustatyti aplinkos ministro tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Projekte aprašoma želdavietė, nurodomi jos paruošimo, sodmenų kilmės, miško priežiūros, apsaugos reikalavimai, želdinimo darbų technologijos. Želdinamos medžių rūšys turi atitikti dirvožemio derlingumo ir drėgnumo sąlygas. Laikantis šių reikalavimų turės būti veisiamas miškas, vykdoma jo priežiūra ir apsauga.

Projektą dažniausiai rengia miškininkas specialistas, tačiau projektą dar turi patvirtinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninio padalinio, kurio veiklos teritorijoje veisiamas miškas, vadovo įgaliotas specialistas. Pasodinęs mišką, jo savininkas projekte pažymi sodinimo metus ir sezoną, nurodo pasodintų sodmenų kiekį, kilmę ir pasodinimo datą. Miško sodinimui naudotų sodmenų kilmės ir įsigijimo dokumentai saugomi kartu su projektu neterminuotai.

Vadovaujantis Miško želdinimo ir žėlimo projektu ir jo brėžiniu įveistas miškas ne vėliau kaip per metus turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Miškas į Miškų kadastrą įrašomas nemokamai.

Įveisus mišką, ne vėliau kaip per trejus metus po jo įrašymo į Miškų kadastrą, žemės savininkas privalo patikslinti žemės sklypo žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. į jį įrašyti miško žemės naudmenas ir, jei būtina, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Miško naudmenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą svarbus ir dėl to, kad tik patikslinus žemės naudmenų sudėtį, įveisto miško plotui neskaičiuojami žemės mokesčiai. Žemės savininkas žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre tikslina savo iniciatyva ir lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Inesa KLIMAVIČIENĖ ("Dzūkų žinios") 

Facebook komentarai