Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Kaimo žmogus – savivaldybei akmuo po kaklu

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Ūkininkas Ričardas Lekavičius piktinasi Šakių valdžios  požiūriu į kaimą.
Ūkininkas Ričardas Lekavičius piktinasi Šakių valdžios požiūriu į kaimą.
Printer Friendly, PDF & Email

Šakių savivaldybės taryba nusprendė uždaryti kaimuose iškart penkis medicinos punktus. Mieste įsisteigus naujai sveikatos priežiūros įstaigai, trečdalis gyventojų pasirinko privačias paslaugas. Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovai pareiškė, kad sumažėjus prisirašiusiųjų skaičiui, punktus išlaikyti jiems tapo per sunku.

Taupys kaimo sąskaita

Vasario 1 d. Šakiuose duris atvėrė UAB „Zanavykų klinika“, kurion dirbti perėjo keturios „valdiško“ centro gydytojos, o paskui jas patraukė ir didžioji dalis aptarnautų gyventojų. Šakių PSPC duomenimis, įstaiga neteko trečdalio pacientų, tad tiek pat šiemet sumažės ir finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pernai Šakių savivaldybei priklausanti viešoji įstaiga buvo gavusi 815 tūkst. eurų pajamų, išlaidų turėjo 24 tūkst. eurų mažiau. Galėjo ir toliau gyventi turtingai, jei daugiau būtų rūpinęsi savo pacientais.

Taupymui sveikatos priežiūros įstaiga pasirinko skausmingiausią būdą – nusprendė uždaryti visus iki šiol veikusius kaimų medicinos punktus. Nuo lapkričio Veršių, Sintautų, Briedžių, Slavikų ir Gotlybiškių gyventojams paslaugos nebus teikiamos. Laikinoji Šakių PSPC direktorė Reda  Naujokaitienė neslėpė, kad slaugytojos namuose paslaugas teiks tik išimtiniu atveju, kai žmonės iš kaimų į centrą niekaip negalės atvykti. Paslaugos į namus, R. Naujokaitienės žiniomis, dabar teikiamos 15 pacientų, gyvenančių kaimo medicinos punktų aptarnaujamose teritorijose.

Laikinoji įstaigos vadovė Šakių politikus įtikinėjo, kad gyventojai turi būti savarankiškesni ir patys išmokti pasimatuoti kraujospūdį ar temperatūrą – dabar esą dėl tokių niekų eidavo į medicinos punktą, o rimtus atvejų, kai slaugytojoms išties tekdavo suteikti pagalbą, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Veršių medicinos punktas, nors ir neuždarytas, šiemet jau neveikė, o pernai tebuvo suteiktos 53 paslaugos. Slavikų medicinos punkte pernai buvo suteiktos 47 paslaugos, šiemet – tik 10. Briedžių medicinos punkte irgi sumažėjo pacientų – šiemet suteikta 12 paslaugų. Daugiausia esą dirbo Gotlybiškų medicinos punkto slaugytoja, šiemet suteikusi paslaugas 115 gyventojų. PSPC vadovės nuomone, dėl tokios paslaugų paklausos, punktų išlaikyti neapsimoka, tačiau nutylėjo, kad punktuose slaugytojos pasirodydavo kaip jaunas mėnulis. 

 Siūlė  diskutuoti su bendruomenėmis

Šakių politikai, ypač dirbantys Finansų ir biudžeto bei Sveikatos apsaugos komitetuose, siūlė neskubėti priimti sprendimo, neradus kuo pakeisti veikiančių punktų. Įstaigos vadovės tvirtinimas, jog vieno punkto išlaikymas per metus kainuoja 10 tūkst. eurų, jų neįtikino.

Didžiąją dalį šių pinigų sudaro slaugytojos atlyginimas, o patalpų, kurios priklauso savivaldybei, išlaikymas kainuoja labai mažai. Pavyzdžiui, už Veršių punkto išlaikymą PSPC per metus sumokėdavo maždaug 80 eurų.

Ūkininkas Tomas Skaizgirys, ne pirma kadencija dirbantis Šakių savivaldybės taryboje, suskaičiavo, kad per metus, atsisakiusi punktų patalpų, įstaiga sutaupys vos apie 500 eurų. Kaimui atstovaujantis politikas įsitikinęs, jog tai ne tie pinigai, dėl kurių reikėtų pykdyti gyventojus. „Ar tikrai mums kaimo žmogus – lyg akmuo po kaklu?,- tarybos narių klausė ūkininkas.

Visgi sprendimui priimti balsų užteko – Šakių politikai nusprendė, kad medicinos punktų kaimuose nereikia, nes bus teikiamos mobilios paslaugos.

Slavikai nenorėjo pasiduoti

Toks sprendimas labiausiai papiktino Slavikų gyventojus. Nuo Šakių 25 km nutolęs kaimas bene vienintelis iki šio pavasario dar buvo išsaugojęs realiai veikiantį medicinos punktą – kitų kelių durys jau buvo užkaltos, į kelis tik į vieną kitą dar porą kartų per savaitę kelioms valandoms atvažiuodavo slaugytoja.

Slavikuose dirbusiai felčerei Birutei Bilevičienei vasarį Šakių PSPC vadovai liepė eiti į pensiją. Moteris jau dirba Jurbarko ligoninėje, bet kitos slaugytojos į kaimą niekas neatsiuntė, nors punktas iki pat dabar turėjo veikti ir aptarnauti net 700 Slavikų ir Šilgalių kaimų gyventojų.

Tačiau nuo vasaros vidurio Slavikų medicinos punkto stiklines duris „puošia“ skelbimas, kad iki rugpjūčio gydytoja atostogaus. Bet ir rudenį punktas nepradėjo veikti. Kodėl – savivaldybės tarybos politikai PSPC vadovės R. Naujokaitienės, skaičiavusios, kiek ir kur paslaugų buvo suteikta, taip ir nepaklausė. Matyt, nebuvo įdomu.

Dauguma Slavikų ir Šilgalių gyventojų, prisirašiusiųjų prie Šakių PSPC, yra senyvi, o autobusai į Šakius  važiuoja tik dukart per dieną. Kaip nuvažiuoti ir sugrįžti, iš kur paimti pinigų kelionei – gydytojams nerūpi. Blogiausia, jog tie žmonės dar prisimena, kad kažkada Slavikuose veikė ne medicinos punktas, o visa ambulatorija, kurioje pagalbą teikė gydytoja, dirbo stomatologė, budėjo felčerė,  kaimo vaikus prižiūrėjo seselė, o moterys lankėsi pas akušerę.

Uždarė nepasiūlę alternatyvos

Kreipimąsi į visuomenę išplatinęs Slavikų bendruomenės centro tarybos narys, ūkininkas Ričardas Lekavičius savivaldybę kaltina ne tik dėl punktų uždarymo. Jo nuomone,  vietiniai politikai leido Šakių PSPC dirbti aplaidžiai, neatsižvelgiant į žmonių pageidavimus.

„Norint prisiregistruoti pas gydytoją, teko stovėti septintą valandą ryto prie durų arba bandyti beviltiškai prisiskambinti. Tuo tarpu kitose gydymo įstaigose registracija vyko patogiais būdais. Tai iššaukė pirmą pacientų pasitraukimo bangą. Galima manyti, kad antrą pacientų praradimo bangą lėmė bloga darbinė aplinka, nes išėjo gydytojai, o paskui juos ir gausus būrys prisirašiusiųjų“, – rašo savo socialinio tinklo profilyje Slavikų bendruomenės centro tarybos narys.

Pusę metų už medicinos punkto išlikimą kovojęs visuomenininkas nė karto neišgirdo sakant, kad punktas žmonėms nereikalingas. Pasak jo, PSPC vadovė R. Naujokaitienė politikams melavo, sakydama, kad  punktuose paslaugų suteikiama mažai, nes pacientų priėmimo žurnalai rodo, jog kasdien felčerė aptarnaudavo po 5 – 7 gyventojus. R. Lekavičius įsitikinęs, jog Šakių politikai neturėjo teisės uždaryti kaimo medicinos punktų, kol nerado jiems alternatyvos.

Facebook komentarai

T Hegvita agro