Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Kaimo parduotuves dovanojantis verslininkas laukia pasaulio pabaigos: „Karas to nepadarė, ką dabar valdžia daro“

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
P. Babono kaimo parduotuvės likučiai.
P. Babono kaimo parduotuvės likučiai.
Printer Friendly, PDF & Email

Aštuntą dešimtį įpusėjęs jurbarkietis Petras Babonas siūlo dovanoti Varlaukio kaimo parduotuvę. Tai jau bene paskutinis nekilnojamasis turtas iš jam priklausiusių aštuonių parduotuvių. Anksčiau jau yra padovanojęs dvi – visos tinkamos tik nugriauti.

Tikėjosi daug uždirbti

2004 metais P. Babonas supirko parduotuves Varlaukyje, Žindaičiuose, Butkaičiuose, Vertimuose, Rotuliuose, Viešvilėje, Smalininkuose – tikėjo, jog kaime žmonėms visada reikės duonos ir dešros. Samdė pardavėjas, o Viešvilėje dirbo pats – po 18 valandų per dieną, nors prekybos apyvarta neatlaikydavo jokios kritikos. Dėl to parduotuvės viena po kitos užsidarė.

Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis portalui „Agroeta“ patvirtino, jog dovanojama Varlaukio parduotuvė nebeveikia jau labai seniai. Metų metus seniūnas liko P. Babonui ant kulnų, bet jis vis rasdavo priežasčių, dėl ko negali sutvarkyti kaimo centre likusių pastato griuvėsių.

Seniūnas prisimena, jog kažkada tuščią stūksantį pastatą norėjo išsinuomoti Varlaukio kaimo sporto klubas „Galiūnas“.

„Parduotuvė stovėjo visai greta mokyklos sporto salės, manėme, jog gali būti puikus sporto kompleksas – galėjome pastatyti stalo teniso stalus, treniruoklių. Bet savininkas užsiprašė baisius pinigus. Sporto klubas yra visuomeninė organizacija, tokių pinigų neturi, dėl to mūsų planai žlugo“, – sakė anuomet fizinio lavinimo mokytoju dirbęs G. Kasputis.

Žlugo ne tik „Galiūno“ planai, žlugo ir „baisių pinigų“ prašiusio verslininko viltys atgaivinti verslą. Nenaudojami pastatai virto griuvėsiais, Jurbarko savivaldybė pareikalavo mokėti apleistam turtui padidintus nekilnojamojo turto mokesčius, o galiausiai pradėjo su P. Babonu bylinėtis dėl neprižiūrimų pastatų. Priekaištavo, jog gadina vaizdą kaimuose ir kelia grėsmę aplinkiniams.  

Kaip tik šią savaitę įvyko dar vienas teismo posėdis. Nelaukdamas teismo sprendimo, P. Babonas  paskelbė planus dovanoti apleistą pastatą. Jo manymu, jei teismas liepė nugriauti kitas parduotuves, lieps nugriauti ir Varlaukio kaime stūksančius griuvėsius.

Griovimas artina Apokalipsę

„Lietuva viską naikina, kaime nėra kam tų pastatų naudoti. Visus pinigus sudėjau juos pirkdamas, norėjau, kad valstybei būtų geriau. Iki šiol valgau duoną už 15 ct – prekybos tinkluose nukainuotą perku. Durnius buvau, kad visą gyvenimą taip beprotiškai dirbau“, – dabar sako ligų prispaustas P. Babonas.

Pasak jo, „artėja Apokalipsė: skęsta Italija, Amerikoje sniegas ne laiku iškrito, miškai dega – visur anarchija. Visi ženklai rodo, kad šita era baigiasi“.

P. Babono manymu, valdžia neturi liepti griauti, nes gali padėti suremontuoti ir kam nors tas parduotuves atiduoti.

„Bet nori tik bausti. Tiems, kurie per dienas švilpauja, pašalpas dalina, dėl to pilni kaimai valkatų. Dirbti niekas nenori, nes mato, jog nebeapsimoka. Jei kokiam valkatai kas atsitinka, visi sulekia, o dirbantį žmogų baudomis spaudžia. Rajonui tų parduotuvių nereikia, nugriauti reikalauja. Dar gerai, kad teismas leido susitarti, jog kas nors nugriautų. Aš tam pinigų neturiu“, – guodėsi verslininkas.

Baisiau nei po karo

Dešimt metų įvairiausiomis priemonėmis išlaikęs veikiančias kaimo parduotuves, P. Babonas teigia buvęs 22 kartus apvogtas. Vyro nuomone, kalti seniūnai, nesaugoję privataus turto.

Keletą vagysčių pareigūnai buvo atskleidę, tačiau gavo pylos ir verslininkas – kad nesaugo savo turto, neįrengia signalizacijos, o nuostolius specialiai padidina. P. Babonas neslepia, kad dėl to net buvo sulaikytas. Po to vagystės baigėsi. Bet baigėsi ir verslas.

P. Babonas nebetiki, kad kuri nors parduotuvė dar gali būti atstatyta. O jei ir būtų, tai kaimui jos nebereikalingos.

„Nieko iš to verslo nesigauna. Žmonių nėra. Patys geriausi išvažiavo. Grįžta, pasižiūri, kad nieko neliko, ir vėl pakelia sparnus. Karas to nepadarė, ką dabar valdžia daro. Per karą 34 tūkst. Žmonių žuvo, dabar kasmet po 30 – 50 tūkst. iš Lietuvos emigruoja“, – piktinosi verslininkas.

Facebook komentarai