Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kai norisi ūkyje išbandyti naujoves, į pagalbą ateina ir mokslininkai

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

 Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose.

Projekte dalyvavo 11 ūkių: nauda neabejotina

„Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas, naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant mikroelementus” buvo vykdomas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projektą įgyvendino LR Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras ir net 11 žemės ūkio veiklos subjektų (7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai).

ŽŪR projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė sako, kad bandymai buvo vykdyti 11 partnerių ūkių: chemizuotuose, ekologiniuose bei nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkiuose Šiaulių, Joniškio, Ukmergės,  Vilkaviškio, Anykščių, Šalčininkų, Telšių, Pasvalio, Biržų rajonuose. Šie ūkiai dirba palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, o juose buvo atlikti tyrimai su grūdinėmis kultūromis, daržovėmis, uogomis. 

Pasak L. Buitkienės, projekto metu siekta didinti ūkių pelningumą, mažinant azotinių trąšų naudojimą. Atlikus bandymus nustatyta, jog, pavyzdžiui, chemizuotuose ūkiuose, auginančiuose grūdines kultūras (vasariniai ir žieminiai kviečiai, žirniai), net sumažinus azotinių trąšų normą 50 proc. bei panaudojus tam tikrus natūralius stimuliatorius, derlingumas išaugo iki 1,01 t/ha, o ūkių pelningumas irgi didėjo.

Ekologiniuose ūkiuose, auginančiuose grūdines kultūras (vasariniai kviečiai ir avižos), naudojant natūralius stimuliatorius, derlingumas išaugo iki 0,23 t/ha, o ūkių pelnas padidėjo nuo 7 Eur/ha iki 41 Eur/ha. Pastebėta ir kitų teigiamų pokyčių, tad bandymų ir tyrimų nauda buvo akivaizdi.

Jau buvo išbandyta, norėjosi dar

Vilkaviškio rajone Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujanti ūkininkė Neringa Budrevičienė užsiima augalininkyste. „Apie pora šimtų hektarų - mūsų ūkis. Javus, ankštines kultūras, rapsus sėjame”, – sako ji. Įvertina ir šiemetinį derlių: „Truputėlį aukščiau nei vidutinis. Na, geras vidutinis. Nėra rekordiškas”. Anot jos, jie tikrai nesiskundžiantys. „Truputį didesnis, bet klasė žemesnė nei pernai”, – paaiškina ūkininkė.

Ji yra pasinaudojusi ES parama ne kartą. „Nuo šių metų pradėjau auginti bulves. Tad įsigijau bulvių rūšiavimo technikos, elektrinį šakinį krautuvą darbui sandėliuose bei žemės dirbimo padargų”, -– sako N. Budrevičienė. Ūkininkauja ir jos tėvai, ir brolis. „Tėvų ūkis taip pat dalyvavęs įvairiose priemonėse, taip sustiprinę savo ūkį”, – prisipažįsta ūkininkė.

„Šįkart dalyvaudami projekte išbandėme natūralius probiotinius produktus, kurie gerina dirvos kokybę”, – kalbėjo Neringa. Anot jos, norėjosi sudalyvauti šioje programoje todėl, kad jie jau naudojo tai vienos, tai kitos firmos panašius produktus. „Nemažai naudojame natūralių produktų dirvos gerinimui ir tai darome jau daug metų. Mums tai buvo ne visai naujiena, todėl norėjome dalyvauti šiuose tyrimuose, kuriuose buvo naudojami panašūs produktai, norėjome, be abejo, ir pažiūrėti, ką nauja mums pasiūlys specialistai. Įdomu buvo”, – prisipažįsta ji.

N. Budrevičienė priklauso tiems ūkininkams, kurie domisi naujovėmis, nori pažangiai ūkininkauti, nebijo eksperimentuoti ir pritaikyti tai, kas labiausiai tinka jos ūkyje.

Ar tai pasiteisina? „Manome, kad taip”, – tikina ji. Anot jos, reikia jau dabar susirūpinti, kad dirva ne tik mūsų kartai, bet ir ateinančioms kartoms išliktų derlinga. „Dirvą reikia ne tik išnaudoti, bet ir atstatyti, išsaugoti jos derlingumą, jos gerąsias savybes. Todėl manome, kad tai ir tikslinga, ir naudinga”, – įsitikinusi ji. Pasakoja, kad naudoja ūkyje ir žaliąjį pūdymą, ir žaliąsias trąšas, ir probiotines priemones, ir dirvos gerinimo natūralius elementus – viską, kas gerina ir palaiko dirvos derlingumą.

„Mūsų ūkis – nėra ekologinis, be augalų apsaugos priemonių – cheminių – išsiversti labai sunku. Su ligomis, kenkėjais reikia „susitvarkyti”. Bet probiotiniai dalykai tartum atsveria, ištaiso daromą žalą, kai naudojama chemija ”, – tikina ūkininkė.

Priimamos paraiškos EIP veiklos grupėms kurti ir projektams įgyvendinti

Paraiškos Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektams vystyti teikiamos iki 2020 m. gruodžio 30 d. Paraiškas galima pristatyti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritorinius padalinius.

Šios veiklos srities prioritetai: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse; visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą; skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto bei miškininkystės sektoriuose.

Pareiškėju gali būti EIP veiklos grupės, kurios projekto galimybių studija yra patvirtinta ministerijos, narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. O projekto galimybių studiją gali teikti EIP veiklos grupė, kurią sudaro: EIP veiklos grupę steigia ne mažiau kaip 3 subjektų grupė, t. y. fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla, juridiniai asmenys, vykdantys mokslo ir (arba) studijų veiklą, ir konsultavimo institucijos, užsiimančios fizinių ir (ar) juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla, konsultavimu. EIP veiklos grupės veikloje taip pat gali dalyvauti ir kiti juridiniai asmenys − kaimo plėtros dalyviai. Todėl prieš teikiant paraišką EIP veiklos grupės projektui vykdyti, norintiems bendradarbiauti pareiškėjams derėtų suskubti ir pateikti paraišką EIP veiklos grupės kūrimui bei savo projekto galimybių studijos patvirtinimo. EIP veiklos grupių projektų galimybių studijos ŽŪM taip pat priimamos iki gruodžio 30 d.

Kokios išlaidos tinkamos finansuoti?

Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 tūkst. eurų. Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas, atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas. EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų - paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinimas: įgyvendinant projektą gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, bus taikomas 70 proc. paramos intensyvumas, projektą įgyvendinant augalininkystės sektoriuje, taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Vykdant kitų – nepaminėtų – sektorių (pvz., miškininkystės) projektus, paramos intensyvumas negali viršyti KPP priemonėse, skirtose projektams tokiuose sektoriuose remti, nustatyto didžiausio paramos intensyvumo.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje. Taip pat – realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų bei pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentais (netaikoma išlaidoms, apmokamoms taikant fiksuotąją normą ir fiksuotąjį įkainį). Jei skiriama parama projektui ir išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jos turi būti patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos.

a

Facebook komentarai

T

VIDEO GALERIJA