Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kad dirbamoje žemėje neaugtų meldai: senos melioracijos sistemos atgims naujai

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pelkėtose žemėse, kuriose šiandien auga žilvičiai ar karklai, galėtų augti vertingesnės, didesnę naudą ūkininkams nešančios kultūros, o naujoviškos melioracijos sistemos leistų žemės ūkiui labiau prisidėti prie klimato kaitos: su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. To pasiekti padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) teikiama parama melioracijos sistemų atnaujinimui. Iki birželio 30 dienos dar galima teikti paraiškas KPP priemonei „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.

Tarnauja jau pusę amžiaus

Melioracija – viena aktualiausių problemų mūsų šalies žemdirbiams. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Dambrausko, prastą melioracijos sistemų būklę iliustruoja skaičiai: drenažas vidutiniškai nusidėvėjęs 62, magistraliniai grioviai – 84, pralaidos – 68, tvenkinių hidrotechniniai statiniai – 58  proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais. Bene problematiškiausia vieta specialistai įvardija Nemuno baseiną, kuris patenka į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Ypač tai aktualu Šilutės rajone, kur daug žemių kenčia nuo potvynių, o senosios melioracijos sistemos jau atgyveno. 

„Dabar mano dirbamoje  žemėje net meldai auga, nuolat kaupiasi vanduo, panaši būklė ir gretimose žemėse. Žinoma, kad norėtume pagerinti jų būklę, auginti paklausias, konkurencingas kultūras“, – pasakoja Šilutės rajone Švėkšnos apylinkėse ūkininkaujantis Arūnas Kurlianskas.

Senajai, daugelį dešimtmečių tarnavusiai sistemai, ūkininko manymu, galėjo pakenkti ne tik laikas, bet ir žemės tyrinėjimai, kuriuos prisimindami žmonės kalba: „Net žemė dundėjo“. Senąjį drenažą gadina ir karklų ar žilvičių šaknys.

Pasak A. Kurliansko, drenažo sistema „tarsi karoliai, jei vienoje vietoje nutruks, visur bus blogai“.

Šilutės rajone daug kur reikėtų jas atnaujinti, tačiau ne taip parasta suvienyti ūkininkus, o „vienas lauke ne karys“. Pasak A. Kurliansko, drenažo sistemų atnaujinimu neretai sunku sudominti vadinamuosius „rėžininkus“.

„Dabar mes vandens netaupome, bet reikia galvoti apie ateitį. Kas būtų, jei jo ištekliai mažėtų ir galbūt tektų jį pirkti, kaip jau yra kitose pasaulio šalyse?“ – pasakoja  pamariškis.

Susivieniję šių apylinkių ūkininkai jau kreipėsi dėl paramos ir tikisi gauti finansavimą  projektui, kurį įgyvendinus turėtų žymiai pagerėti šiuo metu naudojami žemės plotai, esantys Alseikų, Jurizdikos ir Šnypšlių kaimų sandūroje.

Pirmenybė numatantiems diegti aplinkosaugos priemones

Pasak ŽŪM atstovo R. Dambrausko, Lietuvoje didžioji dalis (83,3 proc.) žemių nusausinta uždaru drenažu. Tradicinės sausinimo sistemos veikia vienpusiškai, visą laiką šalindamos drėgmę iš dirvožemio. Vanduo išneša ir įvairias chemines medžiagas – azotą, fosforą, kalį, kurie, užuot pasisavinti augalų, atsiduria atviruose vandenyse ir blogina jų kokybę, sukelia aplinkos požiūriu nepageidaujamus procesus.

Anksčiau siekta nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandenį, o keletas pastarųjų sausringų metų parodė, kad būtų prasminga drenažo sistemose esantį vandenį panaudoti ir drėkinimui.

Parama vandentvarkai buvo teikta ir 2007-2013 m. KPP laikotarpiu ir buvo populiari. Panašios tendencijos išsilaikė ir 2014-2020 m. KPP laikotarpiu paraiškų paprastai gaunama daugiau, nei būna skirta lėšų jų finansavimui, ir jau yra patvirtinta parama 287 paraiškai (83,7 mln. Eur).

„2020-2021 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu pirmenybė teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones“, – akcentuoja R. Dambrauskas.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad teikiant paramą žemės ūkio vandentvarkai remiama lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimo ar lauko drenažo sistemų pritaikymo veikla pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, o taip pat vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas ir pan.

Pagal veiklos sritį remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas; lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus; vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstravimas bei įrengimas ir ariamos žemės kalkinimas pagal projektą.

Paramos gali kreiptis savivaldybės; melioracijos sistemų naudotojų asociacijos; fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurių nuosavybės teise priklausančios žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) sausinimo sistemos(-ų) ribomis. Paraiškos gali būti teikiamos kartu su partneriais.

Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų su PVM (išskyrus tuos atvejus, kai prašoma mažesnio intensyvumo). Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 300 000 Eur; o projektui, kuriuo rekonstruojami polderio melioracijos statiniai (jei visi rekonstruojami melioracijos statiniai patenka į polderio teritoriją) negali viršyti 600 000 Eur, o jei tik dalis rekonstruojamų melioracijos statinių patenka į polderio teritoriją – negali viršyti 300 000 Eur.

a

Facebook komentarai