Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ką praėjusią savaitę laukuose veikė purkštuvai?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Printer Friendly, PDF & Email

Atšilus orams, laukuose vėl atgijo darbai, žieminių kviečių ir rapsų pasėliuose pasirodė purkštuvai. Ką šiuo metu purškė ūkininkai? Šiuolaikinėmis augalininkystės sąlygomis žemdirbiai rūpinasi efektyvia augalų mityba.

Mokslininkai seniai nustatė, kad siekiant užtikrinti normalią fiziologinių procesų eigą augaluose reikalingi makroelementai (azotas, fosforas, kalis), mezoelementai (kalcis, magnis, siera) ir mikroelementai (geležis, manganas, cinkas, varis, boras, molibdenas). Purkšti, tai purkšti, bet reikia žinoti, kad visi būtini augalams mitybos elementai reikalingi vienu metu, tačiau poreikis (kiekis ir santykis) skiriasi priklausomai nuo vystymosi tarpsnio bei tręšimo intensyvumo. Antai fosforas aprūpina energija visus procesus, vykstančius augaluose, tinkamas azoto ir kalio balansas užtikrina maisto medžiagų apykaitos ir sintezės procesus. Dėl maisto medžiagų išsibalansavimo sutrinka kiekybiniai ir kokybiniai augalų derlingumo rodikliai.

Neatsitiktinai pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie dirvožemio kokybę bei kokybės rodiklių įtaką augalų produktyvumui. Daugiausiai reikalingų maisto medžiagų augalai įsavina šaknimis iš dirvožemio. Dažnai naudojame posakį: „nemaitinkite augalų, o maitinkite dirvožemį, o jis pasirūpins augalais“. Tačiau žemės ūkio specialistams šioje situacijoje iškyla daugiausiai klausimų ir problemų.

Dabar yra daug trąšų normų planuojamam derlingumui gauti, skaičiavimo metodikų, visi jie paremti išnešamų maisto medžiagų su derliumi kiekiu, maisto medžiagų įsavinimo iš dirvožemio ir trąšų koeficientais bei dirvožemio apsirūpinimu maisto medžiagomis. Problema ta, kad visi šie dydžiai gali būti nepastovūs, net tame pačiame lauke ir auginant tuos pačius augalus, nes augalus ir dirvožemį veikia daugybė aplinkos veiksnių.

Vyrauja tiesioginiai koreliaciniai ryšiai tarp augalų ir aplinkos. Jei visi veiksniai būtų optimalūs, augalai formuotų maksimalų produktyvumą. Trūkstant vieno iš veiksnio, sutrinka augalų augimas. Tačiau daugelis įsivaizduoja, kad praktikoje dažniausiai susiduriama su maisto medžiagų deficitu. Net derlinguose dirvožemiuose kartais augalai dėl neaiškių priežasčių gali rodyti vieno ar kito elemento trūkumo požymius. Pvz., dėl sausros augalai negali įsavinti vieno kažkurio elemento, nors jo dirvožemyje yra, pažeidžiamas maisto medžiagų balansas (ypač kritiniais tarpsniais) – dėl to atsiranda derliaus nuostoliai.

Daugeliui augalų kritiniai tarpsniai – generatyvinių organų formavimasis. Purkštuvai laukuose buvo neatsitiktinai. Žieminiai rapsai išgyvena kritinį laikotarpį ir ruošiasi žiemai, o sąlygos tarsi geros, bet augalams „neįprastos“ – šviesos srautas nesutampa su oro temperatūra, augalai „žino“, kad reikia ruoštis ramybės periodui, o šiluma juos ragina augti.

Ūkininkai, žinodami, kokie veiksniai nepalankūs atskirų maisto medžiagų įsavinimui, rinkosi skirtingų elementų derinius ir purškė. Paruoštuose tirpaluose naudotas kalis, nes šilti ir sausi orai, didelis kiekis Ca, Mg jonų kiekis dirvožemyje silpnina šio elemento įsavinimą. Žinantys, kad dirvožemyje gausu K, Na, Ca, NH4 jonų, pridėjo magnio trąšų. Fosforinguose dirvožemiuose arba gausiau patręšus fosforo trąšomis, o trūkstant kalio, po kalkinimo arba karbonatinguose dirvožemiuose, blogai aeruojamuose, esant didesniam kiekiui Mn, Zn, Cu pravartu pridėti geležies preparatų.

Vyraujant sausiems orams, nepakankamam šviesos kiekiui, karbonatinguose dirvožemiuose arba pakalkinus, esant dideliam P, Fe, Cu, Zn kiekiui dirvožemyje, rekomenduojama pridėti mangano turinčių lapų trąšų. Cinko preparatai dedami, vyraujant žemoms temperatūroms, patręšus gausiau azoto ir fosforo trąšomis, karbonatinguose dirvožemiuose arba pakalkinus, sutankintuose su nepakankamu organinių medžiagų kiekiu dirvožemiuose. Vario preparatai dedami, vyraujant šiltiems orams, esant didelei P ir N, Fe, Mn, Zn jonų koncentracijai, rūgščiuose, smėlinguose bei durpinguose dirvožemiuose. Boras naudojamas sausros arba perteklinės drėgmės atveju, esant intensyviam apšvietimui, dirvožemiuose su aukštu pH, esant pertekliniam tręšimui N ir K trąšomis. Molibdeno pridedama esant padidintam Mn, Fe ir Cu jonų kiekiui dirvožemyje, rūgščiuose dirvožemiuose bei tręšiant didelėmis nitratinio azoto normomis.

Jauni augalai reiklūs mineralinei mitybai, nes juose intensyviai vyksta sintezės procesai, o šaknys dar silpnos. Įvertinus didelį subalansuotos mitybos poreikį kritiniu augimo laikotarpiu ir sudėtingą įsavinimą dėl silpnai išsivysčiusių šaknų, net gerai apsirūpinusiame maisto medžiagomis dirvožemyje, ypatingą vertę įgauna tręšimas lapų trąšomis. Suprantama, reikia atsižvelgti į augalų poreikį bei pasirinktų preparatų efektyvumą vietos sąlygomis.

Visos stresinės situacijos (žemos arba aukštos temperatūros, šalnos, cheminės medžiagos, mechaniniai pažeidimai) slopina metabolizmą ir mažina maisto medžiagų įsavinimą, dėl to sutrinka augimas bei vystymasis, atitinkamai sumažėja augalų produktyvumas. Tinkamai pasirinktos lapų trąšos bei biologiškai aktyvios medžiagos (amino rūgštys, huminės ir fulvo rūgštys, jūros dumblių preparatai) gali atnaujinti ir stabilizuoti bei stimuliuoti fiziologinius procesus augaluose bei atstatyti maisto medžiagų įsavinimą.

Tačiau reikia atsikratyti minties, kad lapų trąšos gali pakeisti pagrindinį tręšimą. Lapų trąšos nepakeičia pagrindinio tręšimo, tai – instrumentas, padedantis greitai bet kuriuo augimo tarpsniu atstatyti fiziologinius procesus augaluose. Lapų trąšų panaudojimas rudenį – labai geras pasirinkimas, nes kintančias aplinkos sąlygas augalai „supranta“ kaip stresą ir „atsisako“ kai kurių mitybos elementų, o maisto medžiagas, išpurkštas per lapus, augalai įsavina vidutiniškai 6 – 8 kartus greičiau nei šaknimis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyvesnis maisto medžiagų įsavinimas šaknimis vyksta panaudojus tinkamai subalansuotas lapų trąšas.

Labai pažangūs ūkininkai lapų trąšas derino su biologiniais preparatais, didinančiais augalų atsparumą ligų sukėlėjams, atpalaiduojančiais fosforą bei skatinančiais augalinių liekanų mineralizaciją.                        

Facebook komentarai

T Hegvita agro