Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

K. Navickas: žemės ūkio sektoriui reikia aiškumo ir teisinio tikrumo

Autorius: Agroeta
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Printer Friendly, PDF & Email

Šią savaitę Briuselyje vykstančios Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos darbotvarkė labai plati. Svarbiausias ES šalių žemės ūkio ministrų politinių diskusijų objektas – derybos dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Į darbotvarkę taip pat įtraukti su Žaliuoju kursu susiję klausimai apie aplinkai palankesnių augalų apsaugos priemonių naudojimą, ES miškų strategiją.

Nuo 2021 sausio 1 d.  pirmininkavimą ES Tarybai perėmus Portugalijai, tęsiamos praėjusių metų pabaigoje pradėtos Europos Parlamento ir Europos Tarybos derybos dėl BŽŪP po 2020 m. reformos. Į Tarybą susirinkę ministrai aptarė šių derybų eigą, diskutavo dėl tikslingesnio paramos teikimo, bendrosios rinkos organizavimo priemonių, BŽŪP įgyvendinimo ir supaprastinimo aspektų. Ministrai taip pat aptarė ir BŽŪP strateginių planų rengimą.

Vienas svarbiausių Lietuvai BŽŪP akcentų – tikslingesnis, sąžiningesnis ES paramos paskirstymas, jos teikimo skaidrumas. Tai svarbu ne tik Europos Komisijai ir Europos Parlamentui, bet ir visuomenei. Parama turi būti teikiama tiems, kam ji skirta. „Norėtume matyti ir daugiau BŽŪP politikos bendrumo kertiniuose jos elementuose, kad išsaugotume sąžiningas konkurencines sąlygas tarp šalių narių“, - Taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Taryboje taip pat aptartos ES paramos priemonių, skirtų sunkumams ir krizėms žemės ūkio rinkose valdyti, peržiūros galimybės. Pasak ministro, šių priemonių sistema turi būti savalaikė ir veiksmingesnė, tai ypač aktualu COVID-19 pandemijos kontekste. Jis ragino į šį siekį žiūrėti su didesne ambicija, įvertinti tai, kas naudinga žemės ūkio sektoriui.

Diskutuodami dėl BŽŪP įgyvendinimo aspektų, ministrai ragino nepamiršti tikslo ją supaprastinti. „Esame už kuo paprastesnę, pakankamai lanksčią sistemą, kuri nekeltų pernelyg didelės administracinės naštos. Spręstinų klausimų dar tikrai yra likę. Aiškumo bei teisinio tikrumo reikia ir žemės ūkio sektoriui, ir mums, planuojantiems BŽŪP įgyvendinimą, taip pat integruojant Žaliąjį kursą. Svarbu kaip galima greičiau baigti derybas dėl BŽŪP reformos, žinoma, neaukojant ir paties susitarimo kokybės“, – Taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Prioritetas – mažinti cheminių preparatų naudojimą

Žemės ūkio kultūrų ir kitų augalų apsauga nuo kenkėjų yra labai aktuali tema tiek ES, tiek pasauliniu mastu. Laiku neužkirtus kelio augalų kenkėjų plitimui patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai, prarandami pasėliai, derlius. Žaliasis kursas ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ nubrėžia labai aiškias kryptis – mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą žemės ūkyje, ieškoti alternatyvų, taikyti aplinkai palankias žemės dirbimo technologijas. Taryboje ministrai diskutavo, kaip apsaugoti  ES nuo augalų kenkėjų, keliančių grėsmę žemės ūkiui, ir sukurti sinergiją įgyvendinant Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“.Ministro K. Navicko nuomone, diskusija dėl augalų apsaugos ir fitosanitarijos priemonių yra aktuali, ypač šiuo metu, orientuojantis į strateginius ES tvarumo tikslus. „Lietuva aktyviai skatina ūkio subjektus laikytis fitosanitarinių reikalavimų. Galime pasidžiaugti, kad iki šiol mūsų šalyje nebuvo užregistruota nė vieno ES prioritetinių kenkėjų sąraše esančio kenkėjo židinio“, – taryboje sakė ministras.

Ministrai diskutavo ir dėl biologinės kontrolės priemonių (makroorganizmų) naudojimo siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų. „Naudoti šias priemones turi būti skatinama. Tokiu būdu būtų mažinamas cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas. Tačiau būtinas aiškus ir vieningas šios srities reglamentavimas ES lygiu. Kontrolės būtinybė yra neginčytina, tačiau šiame segmente yra daug mažų laboratorijų ir gamintojų. Rengiant kontrolės mechanizmus svarbu užtikrinti, kad mažesnieji verslai nebūtų išstumti iš rinkos“, – pabrėžė K. Navickas.

ES miškų strategija – bendra siektina kryptis

Taryboje aptarti ir prioritetai rengiant ES miškų strategiją po 2020 m. Ir Lietuva, ir kitos bendrijos šalys ne kartą pasisakė, kad  kuo skubiau būtų rengiama nauja ES miškų strategija. Ji apjungtų kitas su miškais susijusias strategijas ir politikas bei nustatytų bendrą ES valstybėms narėms siektiną kryptį.

„Lietuva kaip tik šiuo metu naujina nacionalinius strateginius dokumentus, numatančius miškų politikos įgyvendinimo priemones iki 2030 metų. Todėl mums ypač svarbu matyti ir bendras Europos miškų politikos gaires“, – ES Taryboje teigė ministras K. Navickas.

Facebook komentarai