Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Juridinių asmenų ir ūkininkų mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Juridiniai asmenys, patyrę mokestinius nuostolius, šių nuostolių sumas gali perkelti į kitus mokestinius metus. Išskiriamos trys skirtingi nuostolių perkėlimo galimybės.

Patyrus nuostolius iš veiklos jie be apribojimų perkeliami į kitus mokestinius metus. Nuostolius  galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau perkeliama suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Patyrus nuostolius iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, šie nuostoliai perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Nuostoliai dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) perkeliami ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė.

Patyrus nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, kai šis turtas siejamas su Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos (MTEP) vykdymu, dengiami tik pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalimi. Apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dalis apskaičiuojama pagal šią formulę: 

a

1) tinkamos finansuoti išlaidos – sąnaudos, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, priskiriamos prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų, kurios tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų, išskyrus dėl susijusių asmenų veiklos patirtas sąnaudas ir šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto įsigijimo išlaidas. Į formulę įtraukiama apskaičiuota tinkamų finansuoti išlaidų suma padidinama 30 procentų, tačiau ši padidinta suma negali būti didesnė už apskaičiuotą visų išlaidų sumą;

2) visos išlaidos – tinkamos finansuoti išlaidos, šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyto turto įsigijimo išlaidos ir kitos sąnaudos, priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų ar ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų, patirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukuriant turtą, įskaitant dėl susijusių asmenų veiklos patirtas sąnaudas, išskyrus palūkanas ir pastatų nusidėvėjimo sąnaudas;

3) pelnas iš turto naudojimo – apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš paties vieneto vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Reikia žinoti, kad nuostoliai dėl juridinio asmens (vieneto), kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžiantis vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų, tačiau taip atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumą, o neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus neperkeliama.

Jeigu mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius.

Ūkininkai norėdami perkelti mokestinius nuostolius, vadovaujasi nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis GPMĮ 18¹ straipsnio nuostatomis. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, žemės ūkio veiklos pajamomis gali būti dengiami ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai tiek iš šios veiklos, tiek iš kitos individualios veiklos (veiklų), vykdomos pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė.

Reikia žinoti, jog leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai. Todėl, žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas, kuris nėra PVM mokėtojas ar neprivalo juo registruotis, mokestinio laikotarpio nuostolių, susidariusių iš žemės ūkio veiklos, perkelti negalės, kadangi patirti tokios veiklos nuostoliai priskirtini neapmokestinamosioms pajamoms. Iš tokios veiklos susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius gyventojas galės perkelti tik tada, kai jam kils prievolė registruotis PVM mokėtoju ar jis bus tokiu įsiregistravęs, nes tik tokiu atveju jo pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos pajamų mokesčiu, o patirti nuostoliai priskirtini šioms apmokestinamosioms pajamoms.

Facebook komentarai