Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Jurbarke paniką kelia kapines knisanti šernų šeimyna

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Prie Imsrės gyvenantys šernai "įsisuko" į Jurbarko kapines.
Prie Imsrės gyvenantys šernai "įsisuko" į Jurbarko kapines.
Printer Friendly, PDF & Email

Per Jurbarką tekančio Imsrės upelio šlaituose šią žiemą klaidžioja būrys šernų. Žvėrys žmonių nebijo – nors artyn neprisileidžia, bet ir nebėga slėptis, pamatę aplinką tvarkančius UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbininkus. Gal šeimynėlė niekam ir netrukdytų, jei šernai neklaidžiotų po kapines ir kiauliškai nesiknaisiotų tarp paminklų.

Ateina pasirinkti gilių

Žvėris prie Imsrės komunalininkai tikina pamatę dar gerokai prieš Kalėdas. Ypač drąsus vienas šernas. Medžiotojų nuomone, jis užaugo paimsryje ir yra pripratęs prie žmonių. Dar rudenį buvo girdėti kalbų, kad šernai knisa Mokyklos gatvės gyventojų daržus. Tarp paminklų besiknaisiojantį šerną matė ir penktadienį senosiose kapinėse duobę kasę darbininkai.

Paimsryje šernai atsirado ne atsitiktinai – ten yra nemažai ąžuolų, jų gilių riestanosiai nuslenka pasirinkti ir į kapines. Jurbarką iš visų pusių supančiuose miškeliuose visada buvo laukinių žvėrių – žmonės matydavo ir stirnų, ir lapių, upelių pakrantėse įnirtingai darbuojasi bebrai, bet šernai pačiame mieste – naujas reiškinys, su kuriuo kol kas dar niekas nežino, kaip tvarkytis. Darbuotojai tikina, jog dabar dienomis šernus baidyti įsakyta kapinių sargui, tačiau naktimis jie šeimininkauja, kur širdis geidžia.

„Blogai su tais šernais, nes niekas nežino, ką daryti. Medžioti mieste draudžiama, o kaip taikiai juos išvyti iš paimsrio – neturime supratimo“, – portalui „Agroeta.lt“ prisipažino Imsrės dviračių tako prieigas tvarkantys bendrovės „Jurbarko komunalininkas“ darbininkai.

Paslapčiomis kalbama, jog įmonės vadovai ir miesto seniūnija žinią apie šernus nuo gyventojų esą slėpė, kad nekiltų panika.

Šernų vėl padaugėjo

Kokių priemonių imtis prieš šernus, turi nuspręsti miesto seniūnijos vadovai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus medžioklės žinovas Faustas Bakys  pripažįsta, jog lengva nebus – „kiaulė yra kiaulė“.

„Tai, kad žvėrys kraustosi gyventi į miestą, man atrodo keistokai, bet dabar matome daug keistų dalykų. Afrikinis kiaulių maras prigeso, pernai rajone tebuvo užfiksuoti vos keli atvejai, todėl šernų dabar vėl gerokai padaugėjo. Kodėl jie negali gyventi mieste, jei upelio šlaituose yra maisto? O į kapines greičiausiai patenka tik dėl to, kad randa pro kur įlįsti“, – svarstė F. Bakys.

Pasak jo, savaitgalį Stakių miškuose medžiotojai nušovė aštuonis šernus – pasakojo sutikę du didelius būrius.

Žvėrių vaikytis nežada

Medžioklės žinovas F. Bakys įsitikinęs, kad geriausia būtų mieste apsigyvenusius žvėris išgąsdinti – gal jie patys išeitų iš paimsrio šlaituose suaugusių krūmų. Tačiau vaikytis šernus mieste, medžioklės žinovo įsitikinimu, ne medžiotojų darbas.

„Išimties tvarka Aplinkos apsaugos departamentas gali išduoti leidimą medžioti – tokių atvejų yra buvę, kai panemunėje, tarp Raudonės ir Veliuonos gyvenantys žmonės skundėsi, kad lapės pjauna vištas. Bet čia miestas, arčiau kaip 200 metrų nuo pastatų naudoti ginklų vis tiek nebus galima“, – tvirtino F. Bakys.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus medžioklės žinovas siūlo palaukti, kol pasnigs. Tada būtų lengviau būtų suprasti, kurioje vietoje šernai laikosi ir   nuspręsti, ko prieš juos imtis.

Facebook komentarai