Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Javapjūtė kaip šventė: džiugina ir oras, ir derlius (galerija)

Autorius: Daiva BALČAITYTĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Popiečio saulei kepinant, laukai pilni gyvybės – kyla kombainų sukeltos dulkės, į sandėlius zuja sunkias priekabas traukiantys traktoriai, byra į aruodus sausi kaip parakas grūdai. Tokios javapjūtės, kad ir derliumi būtų patenkinti, ir oras – kaip užsakytas, ūkininkai tikina neatsimenantys, todėl visų nuotaika puiki.

Žemė maitintoja nenuvylė

Ketvirtadienio vakarą džiugių emocijų  neslėpę Jurbarko krašto ūkininkai pripažino, jog derlius geresnis nei tikėjosi. Pavasarį atrodė, jog šie metai daugeliui smulkių ūkių bus paskutiniai. Spaudė pernykštės skolos, dar labiau nei sausra ūkininkų pinigines džiovino pastangos gelbėti žūstančius pasėlius. Bet žemė maitintoja pasirūpino tais, kurie kantriai dirbo.

Sekmadienį į Rotulių kaimo laukus kombainą išvairavęs ūkininkas Aušvydas Trumpys nebuvo tarp pirmųjų – kai kurie derlių į aruodus veža jau nuo  liepos 14-sios, nes netręšti pasėliai anksčiau subrandino grūdus. Per keturias dienas ir A. Trumpys jau nukūlė apie 30 ha žieminių javų. Džiugiai šypsodamasis neslepia, kad byra dvigubai geriau nei pernai – maždaug po 5 t/ha.

Antkalniškių kaimo apylinkių žemė ne pati geriausia, dešimtimis tonų niekada nekūlė, tačiau tokių nederlingų metų, kaip praėjusieji, irgi neatsimena, nors ūkininkauja jau keli dešimtmečiai. Ūkininkas stebisi, kad net ir per daugelį metų neišsiaiškino, kodėl tuos pačius grūdus sėjant, tomis pačiomis trąšomis tręšiant ir taip pat prižiūrint, gaunamas visiškai skirtingas rezultatas.

Ir šiemet viename 80 arų lauke 5,5 t grūdų prikūlė, o kitur net ir gerokai didesniame plote gal tik perpus subiro. Bet džiaugtis, žinome, jau yra kuo. Šiemet derlius jokių problemų nekelia. Kviečiai sausutėliai – grūdų drėgnumas nesiekia net 13 proc., o  ir kokybiniai rodikliai tikrai neblogi.

„Kol kas neskubu skaičiuoti pelno – pernai irgi atrodė, kad neblogai, o kai galus suvedžiau, paaiškėjo, jog vidutiniškai užderėjo vos 2,5 t/ha. Žieminių neturėjau, o vasariniai neužderėjo. Ir šiemet yra laukų, kur labai gražūs kviečiai užaugo, bet yra ir vietų, kur kukliau užderėjo. Kai baigsim, tada ir matysime, koks derlius buvo“,- sakė A. Trumpys, derlių parduodantis kaimyninėje seniūnijoje kiaules auginančiai UAB „Dainiai“.

Sausra bemaž nepakenkė

Ketvirtadienio pavakare A. Trumpiui dar buvo likę nukulti dar maždaug 30 ha žieminių. Nors javapjūtę ūkininkui trumpam nutraukė sulūžęs kombaino dalgis, nuotaika nesubjuro. Orai geri, per savaitę  žieminius kulti užbaigs, o vasarojui dar reikia nokti. Todėl galima dirbti mėgaujantis, atsipūsti, pasišnekučiuojant su kaimynais. 

Gretimame lauke derliumi džiaugiasi Rasa ir Gintautas Meletos. Jie taip pat stebisi, kokie keisti buvo šie metai. Nors atrodė, kad šalnos nukąs dygti pradėjusį vasarojų, o sausra sunaikins žieminius, ir vieni, ir kiti išgyveno, subrandino derlių.

Vis dėlto vasarojaus augimą sausra buvo sustabdžius – akivaizdu, kad derlius bus mažesnis. O žieminiai anksti pradėjo vegetaciją, laiku pagavo augimo tempą ir subrandino neblogą derlių.

„Šitas laukas grynas šlynžemis, jame beveik niekas neauga, o šiemet kviečiai visai neblogai užderėjo – net patys stebimės. Kasmet tą patį darome, o ne visada taip gerai pasiseka“,- juokėsi Gintautas.

Šiemet Meletos deklaravo 37 ha žieminių, bet turi pasėję ir vasarinių kviečių. Nors atrodė, kad javapjūtė bus labai  ankstyva, kulti pradėjo tik liepos 20-ąją. „Viskam turi ateiti laikas. Nepasiskubinsi“,- užvirtina ūkininkas, vis pasižvalgydamas į pradalgę skinantį kombainą.

Amžius darbui netrukdo

„Nivai“ pasisukus galulaukėn, paaiškėjo, jog su pilnu bunkeriu grįžta seniausias šio krašto kombainininkas.  Gintauto tėvui Alfonsui ši javapjūtė bene 55-oji. Nors  netrukus jis įpusės devintą dešimtį, kasmet javapjūtės laukia su virpuliu širdyje – ir neleidžia sūnui net prasitarti, kad už kombaino vairo kas nors jį galėtų pakeisti.

„O ką man, pensininkui, veikti? Kombainą vairuoti daug jėgų nereikia, o laimės – pilna širdis. Nieko gražiau už siūbuojantį javų lauką per gyvenimą nesu matęs“,- šypsosi jaunatviškai iš kombaino kabinos nusileidžiantis  vyriškis.

Skirsnemunės „Aušros“ kolūkyje kombainininku Alfonsas dirbo nuo 1964 metų, ne kartą buvo pripažintas geriausiu, tad patirties įgavo visam likusiam gyvenimui. Sako, visos javapjūtės būdavo kaip šventės: širdis dainuodavo, kai iš dirbtuvių vienas po kito dešimtys kombainų į laukus pasukdavo. Ir plaukdavo, kaip laivai per geltoną kviečių jūrą. O smagiausia būdavo garbingai baigti darbus, negrįžti per patį darbymečio įkarštį it musę kandus į dirbtuves.

Tas pats ir dabar. „Kol kombainas kulia,  gyvenimas man atrodo gražus“,- juokiasi A. Meleta ir pakviestas fotografuotis, skuba praustis. Ant kombaino kampo pritaisytas bakelis su vandeniu. „Šia jau Alfonso racionalizacija“, – juokiasi senojo kombainininko marti Rasa, atvežusi vyrams į laukus vakarienę.

Ne be reikalo sakoma, kad per javapjūtę žemdirbiui naktis prasideda auštant.

Facebook komentarai

T Hegvita agro