Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Jaunasis bitininkas viską pasigamina pats: 13 spietinių jau iškeltos pamiškės medžiuose

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Jaunasis bitininkas Lukas Liaukevičius iš Nemajūnų kaimo (Lazdijų rajonas) šiemet nepatingėjo, paaukojo mėnesį: per tiek laiko pasigamino 13 spietinių.
Jaunasis bitininkas Lukas Liaukevičius iš Nemajūnų kaimo (Lazdijų rajonas) šiemet nepatingėjo, paaukojo mėnesį: per tiek laiko pasigamino 13 spietinių.
Printer Friendly, PDF & Email

Dabar pats spiečių gaudymo metas. Netgi posakis toks yra: „Gegužinio spiečiaus vertė kaip vežimas šieno, birželio kaip riebaus gaidžio, o liepos - bevertis.“

Bitės spiečiasi, kai šeimyna pritrūksta darbo, kai užauga dar viena stipri motinėlė. Tuomet atsiskyrėlės skrenda kitur ir sukuria naują šeimą. Jos gali spiestis bet kur“, - aiškina man bitininkai.   

Jaunasis bitininkas Lukas Liaukevičius iš Nemajūnų kaimo (Lazdijų rajonas) šiemet nepatingėjo, paaukojo mėnesį: per tiek laiko pasigamino 13 spietinių. Dar ir nuspalvino gražiai, tik, pasirodo, kad visa tai tam, kad bitelėms spietinė atrodytų kuo natūraliau lyg kokia drėvė. Sako, kad ir nuo lietaus apsaugojęs, kad plokštė neišbringtų. „Būna ir pirkt, bet aš viską darausi pats“, - sako vaikinukas.

Spietinė bitelėms – laikina vieta. Toks mini aviliukas? „Na, gal ir galima taip sakyti, bet jame bitės tik tuomsyk pabūna“, - sako bitininkas Lukas. Patikina, kad tai labai patogu: vakare atėjęs, uždaro spietinę, ir jau gali neštis atsiskyrusią bitelių šeimyną namo.  

 Sukabino spietines medžiuose aplink Giraitės mišką: pamiškėje. „Maždaug kas kilometrą – tokiu atstumu sukabinau“, - patikslina bitininkas. Sako, kad kopėčių nė nereikėjo, į aukštus medžius įlipęs ir be jų.

Dabar bent kartą per savaitę apeina savo spietines, pasižiūri. „Atšilo, bitelės ilgai dirba. Vakare paprastai einu pasižiūrėti. Naktį, su prožektoriumi, tai neneši. Einu, kol dar šviesu“, - pasakoja jis. Sako, gegužės pabaigoje, birželio pirmoje pusėje labiausia spiečiasi. „Vienais metais daugiau, kitais - mažiau. Pas mus, Dzūkijoje, tai dar nelabai spiečiasi kol kas, bet kitur, žinau, jau tikrai spiečiasi“, - sako Lukas.

„Kai anksti spiečių pasigauni, tai dar ir medaus rudenį gauni“, - tikina jis. O jau vėlyvi spiečiai, liepos mėnesį, nieko gero. „Bitininkai tokį vėlyvą spiečių vadina vargo spiečiumi“, - sako Lukas. Patikina, kad parsinešęs tokį spiečių turi vargo. „Sakoma, kad jos nuo ligos bėga“, - tarsteli jis. Kiek tiesos tokiuose pasakymuose, nežino ir jis. „Tačiau ir aš buvau tokį spiečių parsinešęs, gydžiau nuo erkučių, pamaitinau, mažas toks spiečius buvo ir neišgyveno“, - pasidalija ir savo patirtimi bitininkas.

Pernai nė vieno spiečiaus net nematė. „O užpernai net trys atskrido“, - prisipažįsta jis. Tada nė spietinių jis dar neturėjęs.

Neslepia, kad šiemet pirmi metai, kai jis bandąs su spietinėmis spiečius gaudyti. Rezultatų dar laukia. „Mačiau jau apie dvi spietines skraido bitės, matyt, žvalgės“, - pastebėjęs  bitininkas. Tuščių avilių turįs, bus, kur įkurdinti biteles.

O kaip gi sekasi medunešis jo bityno bitelėms? Sako, kad pirmojo medaus paragauti greit tikisi: jau pasižiūrėjęs, kas ten aviliuose darosi, ir rezultatu nenusivylęs: medaus bus. Tačiau neslepia, kad šio pavasario šalti orai ne itin palankūs bitininkaujantiems. „Nuo oro labai priklausys, kada suksiu medų“, - sako bitininkas.

Facebook komentarai

bas

a