Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

J. Talmanto šventinė kalba virto sprangiu kąsniu politikams, įskaitant ir premjerą bei Prezidentą

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Jonas Talmantas
Jonas Talmantas
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto įžanginė kalba penktadienį vykusio konkurso „Metų ūkis 2019“ metu tiesiog privertė politikus pasijusti itin nejaukiai, o žemdirbiai nuolat šią kalbą pertraukdavo audringais plojimais ir šūksniais. Per šią kalbą kliuvo ir aukščiausiems šalies vadovams, įskaitant Prezidentą Gitaną Nausėdą bei premjerą Saulių Skvernelį.

Dūrė valdžiai į paširdžius

„Šiais metais jie (konkursantai) ypatingi, nes išdrįso išeiti į viešumą tokio negatyvaus požiūrio į žemės ūkį laikmečiu! Noriu pridurti, jog ir tie, kurie šiais metais liko be apdovanojimų – yra kryžiuojamo žemės ūkio laimėtojai“, – kalbėjo J. Talmantas.

Jis pabrėžė, kad trečius metus iš eilės žemdirbiai ūkininkauja ir balansuoja sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis, „tik kažin, ar ilgai.

„Pastaruoju laiku dažnas politikas, nežinodamas, kaip sureaguoti į pagaliau vieningai kylančius ūkininkus, ūkininkų renginiuose kartoja: „Man labai džiugu, kad Lietuvos ūkiai gražėja, tad nevarginsiu jūsų savo kalbomis.“ Tokiems norisi pridurti, jog ši frazė iki galo būtų teisinga, jeigu baigtųsi taip: „nevarginsiu jūsų savo kalbomis, nes šitos kalbos galutinai jau išvargino mane patį“, – ironizavo J. Talmantas.

Ta proga jis prisiminė liaudies patarlę: „Žodžiais ąžuolus varto, darbais skiedros nepakelia”.

„Taigi, kur tie Jūsų žadėtieji darbai vardan klestinčio žemės ūkio, kai Jumis pasitikėdami žemdirbiai už Jus balsavo? Nuoširdžiai noriu Jums pasakyti: jeigu tik tiek galite padaryti dėl ūkininkų, ką iki šiol padarėte, grįžkite namo prie ūkininkavimo ar kitų savo veiklų, nes jau tikriausiai pamiršote, kokie kasdieniai darbai ir kokia jų tikroji vertė“, – rėžė LŪS pirmininkas.

Ūkininkai pasyvūs buvo per ilgai

Vėliau jis pacitavo airių politiko ir filosofo Edmundo Berko išsakytą mintį, kad „idant blogis klestėtų, pakanka kad geri žmonės liktų pasyvūs“.

„Kantrūs ir pasyvūs mes buvome ilgai. Taip ilgai, jog išmetus vis naują valdžios pasiūlymą nevykdėme jokių protesto akcijų jau daugybę metų. Įpratome tiesiog pasiginčyti ir vardan tos bendros šalies gerovės susitaikydavome su kraunamu kiekvienu nauju mokesčiu, – kreipėsi į politikus J. Talmantas. – Suprantame, kad sunku yra mokytojams, gydytojams, policininkams, gaisrininkams ir gerai turbūt tik tiems, kurie leidžia pačius įstatymus. Per laiką mūsų valdžia susitvarkė juos taip, kad Lietuvoje protestuoti viešai tapo sudėtinga. Užtat mes taip pavydžiai šį rudenį žiūrėjome į protestuojančius prancūzus, olandus ir vokiečius, kuriems įstatymai leidžia laisvai reikšti savo nuomonę ir buvo sudarytos visos sąlygos žemės ūkio technika užtvindyti šalių kelius be jokių trukdžių. Mūsuose kitaip. Sunešiojame vienas klumpes ir iš karto gaunam kitas. Ir tuoj pabandysiu pasidalinti pastarųjų dienų patirtimi, apie kurią gal net nenujaučiate“.

Ragino apginti save ir savo šeimas

J. Talmantas grįžo į šio rudenio vidurį, kuomet Vyriausybė su Prezidentūra teikė Seimui savo mokesčių paketus dėl 2020 m. Lietuvos biudžeto su intencija surinkti daugiau lėšų „gerovės valstybei“.

„Gerovė kuriama jau tris dešimtmečius, bet visi kūrėjai ją kūrė savaip. Didelė siūlomų naujai surinktų lėšų suma numatyta paimti iš žemės ūkio, kuris, šalies valdininkų nuomone, Lietuvoje gyvena per gerai ir per mažai prisideda prie bendros gerovės. Svarstome. Matome, kad žemės ūkio atžvilgiu vykdoma puolimo politika peržengė visas kantrybės ribas“, – pabrėžė J. Talmantas.

Pasak jo, keliolika žemdirbių savivaldos organizacijų priėmė sprendimą skelbti visuotinę žemdirbių protesto akciją.

„Šia akcija išgirdome įvairiausių nuomonių, kad pasistatėme sau kryžius savo žūties vietose, kad stambieji sustatė kryžius nustumtiems smulkiesiems, kad tyčiojamės iš šventų dalykų, kad dar labiau išsišaukėme prieš save ugnį. Galiu drąsiai pasakyti, kad su šia akcija vyksta proveržis žemdirbių galvose. Jie su kiekviena akcijos diena vis drąsiau pradeda reikšti savo nuomonę – ginti savo darbą“, – teigė J. Talmantas.

Oratorius pridūrė, kad pagaliau ir žiniasklaidoje atsirado tikrų istorijų, o nebe užsakytų straipsnių apie ūkininkų gyvenimo kasdienybę.

„Save ir savo šeimas turime apsiginti patys! Sunkmetis yra unikali galimybė visiems susiburti bendriems darbams. Šioje akcijoje turime atmesti visus savo politinius įsitikinimus! Nes čia yra kova už save, savo šeimas, vaikų ateitį ir pagarbą ūkininkui! Dar pamatėme, kad visi kiti gi visuomenės sluoksniai mano esą gerokai geresni ir jų verslai  teisingesni nei žemės ūkio. O juk iš tiesų daugeliui jų išsilaikyti padeda būtent ūkininkas, – pirkdamas techniką, trąšas, augalų apsaugos, veterinarines priemones, automobilius, kurą, logistikos, mokymo, konsultavimo ir kitų daugybę aptarnavimo paslaugų, parduodamas savo užaugintą produkciją perdirbimui. Dar mums bando įskiepyti, kad šiandienos ūkininkas labiausiai teršia gamtą, yra tiesiogiai atsakingas už valstybei priklausančią ir netvarkomą melioraciją, o visi kiti gi tokie protingi, kad jie tik gelbėja pasaulį nuo jo sužlugimo. Ir kuo gi? Dažniausiai tik savo pavydo žodžiais ir greitai pamiršta patirtimi, kad dauguma yra kilę iš to pačio kaimo“, – nurodė J. Talmantas.

Agitavo aktyviai įsijungti į traktorių maršą

Toliau J. Talmantas išsakė mintis apie lapkričio 26-ąją organizuojamą protesto akciją, per kurią rajonų centrus turėtų užtvindyti ūkininkų traktoriai.

„Nesitaikstydami su žeminimu ir šmeižimu, tolimesniu kaimo ir miesto žmogaus supriešinimu ruošiamės visuomenės dėmesį patraukiančiai taikiai traktorių akcijai lapkričio 26 d. Ruošdamiesi jai sužinojome, jog Lietuva, pasirodo, iš tiesų yra dar ne demokratinė, o tikra policinė valstybė. Per parą iš Kelių direkcijos buvo išplatintos instrukcijos, kaip ir ko reikalauti iš taikios akcijos organizatorių. Ir galiausiai post skriptum pranešimo prierašas, kad jeigu kas teirausis dėl leidimo gavimo, turi būti jiems atsakyta taip: „renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, – teigė J. Talmantas. – Man nuoširdžiai gėda už tokią valstybę. Gal net todėl mes ir esame paskutiniai Europos Sąjungoje, nes civilizuotai ginti savo teises viešai negalime. O kovai už mus aukščiausi politikai mums stato sąlygas: mainais už jų darbą ginant ūkininkų interesus, reikalaujama sutikti su jų siūloma papildoma mokestine našta. O gal atsakymas slypi ir istorinėse detalėse?“

Jis priminė 2016 m. lapkričio 10 d. TV3 komentarą, kuriame rašyta: „Ūkininkai, reikalavę didesnės piniginės paramos žemės ūkiui, 2003 metų gegužę blokavo kai kuriuos kelius į Latviją ir Lenkiją bei automagistralę prie Klaipėdos. Blokadą žemdirbiai nutraukė, tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams 56 mln. litų. 2004 metų rugsėjį teismas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkui Broniui Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti dar 4 ūkininkai. Saulius Skvernelis tada formuodamas dabartinę mūsų Vyriausybę apie Bronių Markauską kalbėjo, jog tai “žmogus, socialiai atsakingas - gynęs žemdirbių teises. Tas teistumas atsirado nuo tos labai senos istorijos, kai žemdirbiai buvo įspausti į kampą ir užsiėmė, mano galva, neteisėta veikla - kelių blokada. Tai nėra ta istorija, kada galima sakyti, jog jis buvo teistas už gerus darbus.“

„Taigi, Saulius Skvernelis 2003 metais buvo Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės komisaras, 2011 metais tapo policijos generaliniu komisaru, o 2016 metais Ministru Pirmininku, – pabrėžė J. Talmantas. – Policinės valstybės santvarka Lietuvoje buvo kuriama per gana ilgą laiką, prižiūrint tam pačiam asmeniui. Gal čia tik sutapimas? Bet čia Jums atsakymas, kodėl mes ūkininkai tokie pasyvūs. Nes nei vienas iš mūsų nenorime teistumo, kurį gauti mūsuose labai paprasta“.

Visgi jis išreiškė viltį, kad šį kartą ūkininkai bus vieningi ir visuomenės suprasti.

„Jeigu ne – gruodyje rinksimės sostinėje. Bet ir to neužteks. Geriausia iš tiesų būtų susivienijus vienerius metus nepirkti trąšų, augalų apsaugos priemonių, duodant žemei teisę duoti tokį derlių, kokį gali užauginti. Šalia to nepirkti technikos, nesilankyti visokio plauko ūkininkams organizuojamuose mokymuose, nevažiuoti su mums paslaugas teikiančiomis firmomis į už mūsų pinigus organizuojamas keliones. Tada realiai pamatytume, kas iš tiesų supasi ant ūkininkų sprando ir kiek daug tų, kurie ūkininkų dėka yra tokie protingi ir viską apie juos žinantys. Mes badu per tuos metus nemirsime. Pirksime mažiau, bet valgyti turėsime, nes taip buvo visais laikais: pinigų žemės ūkyje buvo nedaug, bet darbo ir maisto visada užteko. O ką darys kiti? Galėsime tada atsakyti, jog ne mūsų rūpestis“, – akcentavo J. Talmantas.

 

Facebook komentarai

T Hegvita agro